Institucijos apie galimą šešėlį rūkalų rinkoje dėl gynybos pakėlus akcizus: drastiškai augti neturėtų

VSAT duomenimis, šių metų sausio-gegužės mėnesiais pasieniečiai sulaikė daugiau kaip 587 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė daugiau kaip 1,1 mln. pakelių. Per visus 2023 metus pasieniečiai sulaikė 2,5 mln., o per 2022 metus – 4,3 mln. pakelių per sieną nelegaliai gabenamų rūkalų.

Mažėjančius kontrabandos srautus tarnyba motyvuoja pasienyje su Baltarusija pastatytu fiziniu barjeru, stebėjimo sistemų įdiegimu. Pasak tarnybos, geresnę pasienio kontrolę užtikrina ir dalies pasienio kontrolės punktų uždarymas – praėjusių metų rugpjūtį nuspręsta laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus punktus, o šių metų kovą uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, be to, likusius Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus uždrausta kirsti pėsčiomis ir dviračiais.

Dėl šių priežasčių, tarnybos vertinimu, pastaraisiais metais institucijai suvaldant kontrabandos srautus parlamento pakelti akcizai tabakui neturėtų „drastiškai“ padidinti nelegaliai į šalį įvežamų cigarečių kiekio.

„Pastaraisiais metais akcizų didinimas yra laipsniškas ir nuoseklus. Kadangi ypač ryškaus ir staigaus akcizų padidėjimo šuolio nebūtų, tai tikėtina, kad tik dėl šios priežasties (gynybos finansavimui pakeltų akcizų – ELTA) kontrabandos srautai drastiškai neaugs“, – Eltai siųstame komentare teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Visgi, tarnybos vertinimu, kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo rizika Lietuvoje, net neatsižvelgiant į padidintus cigarečių akcizus, iš esmės išlieka.

„Perpildyta Baltarusijos tabako gaminių rinka, didelis cigarečių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje lemia kontrabandos intensyvumą. Šia veikla užsiimančius asmenis skatina ir palyginti greitai gaunamas pelnas pardavus nelegalias cigaretes. Be to, Lietuvos geografinė padėtis yra patogi kontrabandinių cigarečių tranzitui gilyn į Vakarų Europą. Be abejonės, nemaža dalis iš Baltarusijos gabenamų cigarečių skirta Lietuvai ir joje „nusėda“, – teigia VSAT.

Pasak G. Mišučio, užkardant galimybes tabaką gabenti sausuma, yra ieškoma naujų būdų – rūkalai skraidinami oru, pavyzdžiui, dronais ir meteorologiniais balionais, taip pat vis dažniau plukdomi Nemunu bei Nerimi tose vietose, kur siena su Baltarusija eina upių viduriu. Kontrabandiniai kroviniai nuleidžiami į upę Baltarusijos krante planuojant, kad srovė juos atneš į Lietuvos pusę.

Anot VSAT, bandymus nelegalius gaminius į Lietuvą skraidinti oru tarnyba pradėjo fiksuoti prieš kelerius metus, o būdų plukdyti juos vandeniu ieškoma jau dešimtmetį. Tarnybos duomenimis, šiemet oru atgabentų cigarečių pasieniečiai sulaikė 184 tūkst., o vandeniu – 26 tūkst. pakelių cigarečių. Pasak G. Mišučio, šie „nuotoliniai“ nelegalaus tabako gabenimo būdai populiarėja pasieniečiams efektyviai užkardant kontrabandą sausuma, o didesni akcizai šių srautų paskatinti neturėtų.

„Bandymų gabenti kontrabandą iš Baltarusijos būtent tokiais būdais augimo priežastys yra kitos. Akcizų didinimas, aišku, galėtų būti viena iš šalutinių priežasčių, bet neprognozuotina, kad ji taptų lemiama augant bandymų kontrabandą gabenti „nuotoliniais“ būdais skaičiui“, – tvirtino G. Mišutis.

Finansų ministerija: tyrimai rodo šešėlinės ekonomikos šalyje mažėjimo tendenciją

Gynybos fondo paketą parengusi Finansų ministerija akcentuoja, kad, nors akcizų pokyčiai gali skatinti gyventojus ieškoti būdų pigesnės tabako produkcijos nelegaliai įsivežti iš trečiųjų šalių, visgi šie srautai ypač stipriai augti neturėtų.

„Ilgametė praktika nerodo ypatingo jautrumo legalaus vartojimo skaičiams dėl akcizų pokyčių, ypač, kai rinkoje populiarėja nebe tradiciniai tabako gaminiai“, – Eltai siųstame komentare akcentuoja ministerija.

Be to, kaip nurodė ministerija, nesant tikslaus šešėlinės ekonomikos masto skaičiavimo metodikos, gyventojų įpročių kaitą rodo ilgalaikės tendencijos – pagal jas šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje mažėja.

Ministerijos duomenimis, pagal paskutinį paskelbtą Europos Komisijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (angl. CASE) pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio ES šalyse tyrimą, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet stebima PVM atotrūkio mažėjimo tendencija. 2021 metais skirtumas siekė 14,5 proc. ir, lyginant su 2020 metais, sumažėjo 4,2 proc. punkto.

Kaip vertina analizę atlikęs tyrimų centras, tai yra didžiausias mažėjimas per visą skaičiavimo laikotarpį. Išankstiniais CASE vertinimais, 2022 metais PVM atotrūkis sumažėjo dar ženkliau – iki 13,5 proc. arba, lyginant su 2020 metais, 5,2 proc. punktais.

Finansų ministerijos teigimu, išankstiniai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimus parengti duomenys rodo, kad PVM atotrūkio mažėjimo tendencija Lietuvoje išliks ir toliau. Ministerijos vertinimu, VMI vasario mėnesio pateikiamos tendencijos iš esmės sutampa su CASE skaičiavimais – 2022 m., prognozuojama, PVM atotrūkis sudarys 13 proc., 2023 m. – 12,2 proc., 2024 m. – 11 proc.

Kaip teigia pati ministerija, jos 2021 metais įdiegtas „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planas“ Lietuvai leido surinkti virš 600 mln. eurų daugiau PVM, o dėl tiesioginio plano priemonių poveikio papildomai iš viso surinkta dar 238 mln. eurų.

Ekonomistas: paskatos įvežti kontrabandą didės, bet problema yra akcizų nenuoseklumas

Savo ruožtu ekonomistas Marius Dubnikovas sveikina patį tabako akcizų kėlimo principą ir „nuodėmės apmokestinimą“, tačiau įžvelgia galimybę, jog išaugus cigarečių kainoms gyventojai ims ieškoti pigesnių alternatyvų. Todėl, anot ekonomisto, norint nesumažinti biudžeto lėšų surinkimo, akcizus reikėtų didinti nuosekliai.

„Paskatos kontrabandai tikrai padidėja, klausimas, kiek jos (kiekiai – ELTA) realiai padidės, bet pačios paskatos didėja. Tai reiškia, kad gyventojų noras rizikuoti, motyvacija tam yra aukštesnė. Natūralu, kad (kontrabandą vežančių – ELTA) bus daugiau, nes kuo didesnis (rūkalų kainų – ELTA) skirtumas, tuo labiau apsimoka, kuo labiau apsimoka, tuo žmogus labiau gali ryšis rizikai. Jeigu uždirbsi milijoną, gali kartais eiti ir prieš savo įsitikinimus“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.

„Akcizai turėtų kilti, bet kur yra daroma klaida – skirtingoms (rūkalų – ELTA) rūšims dedami labai skirtingi akcizai. (...) Koks skirtumas tarp kaitinamojo tabako ir paprastų cigarečių – jau kelintą kartą (akcizas – ELTA) kaitinamajam tabakui didinamas didesniais žingsniais, nors moksliškai JAV Maisto ir vaistų agentūros yra įrodyta, kad jis yra mažiau kenksmingas. Tai reiškia, kad mažiau kenksmingam produktui yra uždedamas didesnis akcizas“, – akcentavo jis.

Pasak ekonomisto, kaitinamasis tabakas ir iki šiol buvo brangesnis produktas, todėl jo buvo įsigyjama mažiau, o didžioji dalis rūkalų akcizo lėšų buvo surenkama iš prekybos paprastomis cigaretėmis. Todėl, anot M. Dubnikovo, nuoseklus akcizų kėlimas visų rūšių tabakui būtų efektyvesnis būdas gynybos lėšų surinkimui.

„Jeigu norime surinkti pinigų gynybai, turime akcizus kelti tiems rūkalams, kurie neša daug mokesčių, nes tai efektyvu. O daugiau didinti akcizą kaitinamajam tabakui yra sunkiai nesuprantama, nes tai yra prekė, kuri mažiau kenksminga ir suneša mažiau mokesčių. (...) Aš kritikuoju, kad skirtingais dydžiais ir ypač didesniais dydžiais kai kurios tabako prekės yra išskiriamos. Mano nuomone, reikia didinti akcizą, bet tai daryti vienodai (visoms tabako rūšims – ELTA)“, – pridūrė ekspertas.

M. Dubnikovas taip pat pažymėjo, kad augsiančios rūkalų kainos galėtų padidinti ne tik nelegaliai iš Lietuvai nedraugiškų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, gabenamas cigarečių kiekius, tačiau ir skatinti gyventojus ieškoti legalių pigesnių alternatyvų kaimyninėse Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tokiu būdu, pasak ekonomisto, mažinamas ir lėšų į Lietuvos biudžetą surinkimas.

„Reikia turėti mintyje, kad yra legalus prekių įvežimo būdas iš kaimyninių šalių – Lenkijoje rūkalai šiai dienai yra pigesni. Pavyzdžiui, tokio kaitinamojo tabako lenkiškos produkcijos Lietuvoje mes matome. Beje, jos yra beveik visoje Europoje ir tos motyvacijos didėja. Kitaip sakant, bet kas, kas rūko, važiuodamas pro kaimyninę šalį pasiims didesnį kiekį rūkalų ir sau, ir savo kaimynui“, – tvirtino M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.

Ministrė prieš posėdį kalbėjo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.

„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.

„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.

Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.

Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.

Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.

25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.