I.Ruginienė siūlo leisti dalį antrosios pensijų pakopos lėšų atsiimti bet kada

„Mūsų tikslais šitais pakeitimais yra didinti visuomenės pasitikėjimą pensijų sistema“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Ruginienė.

Norint atsiimti lėšas iki pensinio amžiaus, GPM jos būtų apmokestinamos tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę mažas sumas, taip pat norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto. Anot I. Ruginienės, šios „nedidelės sumos“ siektų iki vieno anuiteto.

Pastarąjį siūlymą buvo įgarsinęs šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Tuo metu GPM būtų netaikoma tais atvejais, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Tarp siūlymų – ir 12 mėnesių langas laisvai pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje, jeigu gyventojų netenkins atnaujintos sąlygos. Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos sudarė apie 57 proc. visų įmokų. 

Pokyčiai taip pat numato, kad būtų atsisakyta dabar galiojančio automatinio įtraukimo kas trejus metus į antrąją pakopą – gyventojams būtų nuolat siūloma pradėti kaupti savanoriškai. Taip pat numatoma galimybė prie savo darbuotojų pensijų kaupimo neprivalomai prisidėti darbdaviams. 

Pačioms įmokoms į antrąją pensijų pakopą taip pat siūloma taikyti GPM lengvatą – jos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.

Šis pokytis pakeistų dabartinį valstybės įnašą kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, siekiantį 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Anot ministrės, dabar šiam subsidijavimui skiriami apie 300 mln. eurų per metus.

Sutaupius lėšų, papildomus finansus galima būtų svarstyti paskirstyti valstybei svarbioms sritims, tarp jų – ir gynybos finansavimui.

„'Tai būtų pigesnė priemonė, todėl tikrai sakome, kad tai padėtų sutaupyti lėšų“, – tikino I. Ruginienė, pridurdama, kad susidariusi suma iš GPM subsidijavimo siektų mažiau nei 300 mln. eurų.

Sulaukus pensinio amžiaus – lėšas išsiimti bet kada 

Pasak I. Ruginienės, sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos – privalomo anuiteto minimalią ribą siūloma didinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti ties 50 proc. vidutinės  senatvės pensijos. 

Iš viso pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms būtų leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, nemokant GPM, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.

Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.

Taip pat siūloma išlaikyti siūlymą, žmogui mirus, jo sukauptas lėšas galima būtų paveldėti. 

Teikiami siūlymai numatyti Vyriausybės programoje, siūlymams kiek anksčiau ketvirtadienį pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas.

Vasario mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis grupėmis, o pavasario sesijoje, tikėtina, kovo mėnesį galutinius siūlymus planuoja nešti į Seimą.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) pernai nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.