I.Ruginienė: valstybės susbsidija pensijų fondams lieka

„Manau, kad padarėme gerą kompromisą. Šiai dienai sutarėme, kad Finansų ministerija rengs įstatymo pakeitimo projektą dėl privalomo nurodymo pensijų fondams investuoti Lietuvoje, tai susiję ir su gynyba“, – pirmadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė. 

Jos teigimu, šiuo metu Finansų ministerija ruošia įstatymo pakeitimus, kuriuos Seimas turėtų svarstyti kartu su antrosios pensijų pakopos siūlymais. 

„Finansų ministras žadėjo, kad šie veiksmai eis paraleliai. Tad (valstybės – ELTA) subsidija lieka“, – pridūrė I. Ruginienė.

Visgi ministrė neatskleidė, ar pensijų fondų investicijos turės būti skiriamos vien tik gynybai. 

„Palaukime Finansų ministerijos. Jie ruošia konkrečius pasiūlymus, bet manome, kad dalis kaupiamų lėšų turi būti nukreipta į Lietuvos investicijas“, – sakė politikė.

Tačiau, pasak ministrės, jei žmogus pasinaudoja galimybe atsiimti sukauptas lėšas, valstybės subsidijos dalis į šias lėšas nebus įtraukta. 

„Valstybės skatinamoji priemonė turi skatinti kaupti. Tad natūralu, kad ši priemonė judėtų ir prisidėtų prie pensijos“, – teigė ministrė.  

Paruošti siūlymai, tai pirmas pensijų sistemos pokyčių etapas 

Be to, I. Ruginienės teigimu, po pasiūlytų pensijos sistemos pakeitimų, bus bandoma judėti link didesnio darbdavių įtraukimo į kaupimą. Anot jos, apie tai vyksta diskusijos su Tarptautine darbo organizacija (TDO), jos išvadų tikimasi jau 2026 m. pradžioje. 

„Kas yra svarbu, kad tai yra pirmas pagrindinių pokyčių etapas. Antru etapu, mes šiuo metu dirbame su TDO ekspertais, kurie ruošia tam tikras išvadas dėl profesinių fondų atsiradimų Lietuvoje. Ir kitų metų pradžioje jie turi pateikti savo išvadas. Ir kai jie pateiks savo išvadas, norime inicijuoti diskusijas dėl darbdavių įsiliejimo į papildomą kaupimą“, – kalbėjo ji. 

Ministrė priminė, kad antrosios pakopos siūlymų projektas su visuomene ir ekspertais bus derinamas 2 savaites, o tada bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei. 

„Dabar projektas yra pateiktas oficialiam derinimui. Tai reiškia per dvi savaites gali susipažinti visuomenė ir ekspertai. Tada bus teikiama Vyriausybei tvirtinti, o tada, tikiuosi, jis keliaus į Seimą ir prasidės darbas“, – sakė ji. 

Pereinamuoju laikotarpiu pasitrauks iki 20 proc. kaupiančiųjų 

Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministrės manymu, per pereinamąjį laikotarpį nuo antrosios pakopos pakeitimų iš sistemos pasitrauks 20 proc. kaupiančiųjų. Tačiau ji nemano, kad tokio žingsnio gyventojai imsis iš karto. 

„Paliekant valstybės subsidiją, manome, kad pasitrauks 20 proc. ar mažiau. Ir kaip tik manome, kad pamatę lankstesnę sistemą žmonės neskubės trauktis“, – sakė ji. 

I. Ruginienės teigimu, automatinio įtraukimo panaikinimas neturėtų sumažinti, kiek žmonių pasirinks dalyvauti kaupime.

„Iki 2019 m. turėjome savanorišką įsitraukimą. Ir iki 2019 m. beveik 1 mln. žmonių įsitraukė į sistemą. Tai reiškia, kad savanoriškas įsitraukimas veikia. Automatinis įtraukimas didelio pokyčio nepadarė“, – komentavo ministrė. 

Pirmadienį SADM viešam derinimui pateiktuose siūlymuose atsitraukiama nuo pirminės idėjos skatinamąjį 1,5 proc. užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Ir toliau siūloma atsisakyti dabartinio kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinant savanorišką kaupimo modelį.

Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. 

Siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėta suma.

Taikant tokio paties dydžio atskaitymą, kai lieka mažiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galėtų atsiimti asmenys, sukaupę nedideles sumas. 

Iki pensijos ir neapmokestinant GPM bei kitais mokesčiais būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis. 

Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos.