Iš kur bus vaikų, jei nėra kam gimdyti!

Žmonės nori gyventi sau

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais moterų nuo 20 iki 39 metų buvo daugiau nei 341 tūkst., o 1994 metais tokio amžiaus moterų buvo daugiau nei 554 tūkst. Taigi mažėjimas - akivaizdus. Pasak ekonomisto Romo LAZUTKOS, visose išsivysčiusiose šalyse gimstamumas yra mažas.

„O Lietuvoje jis mažas, nes savo laiku žmonės emigravo į kitas šalis. Prieš 20 metų emigravo, ir tie vaikai, kurie dabar jau suaugę, gimdo ne Lietuvoje, - teigė jis. - Danijoje, Suomijoje, Švedijoje palankios sąlygos vaikus auginti, bet vis tiek ten gimstamumas nėra didelis. Tiesa, šiek tiek didesnis nei Lietuvoje, bet vis tiek mažas, nes žmonės nori gyventi sau. Moterys nenori gimdyti ir dėl karjeros. Taigi politikai neką čia padės."

R.Lazutkos nuomone, valstybė turėtų labiau rūpintis tais vaikais, kurie jau yra gimę. Juk girdime problemas, kaip trūksta sostinėje vaikų darželių; kiek tėvų kankina rūpestis dėl savo atžalų išsilavinimo, - daugeliui tenka samdyti korepetitorius.

Iliuzinės priemonės

Ekonomistas akcentavo, kad štai Lietuvoje vienai moteriai tenka 1,3 vaiko, o Švedijoje - 1,7 vaiko. Prancūzijoje dar didesnis gimstamumas.

„Bet reiktų žiūrėti pagal etninę sudėtį, o dabar labai nenorima statistikos grupuoti pagal etninę sudėtį, ar ten nebus imigrantų musulmonų šeimos? Nenorima kurti kažkokio priešiškumo tarp skirtingų kultūrų žmonių.

Labai vengiama tokią statistiką pateikti", - kalbėjo R.Lazutka ir pridūrė, kad visuomenė atsinaujintų, vienai moteriai turi tekti 2 vaikai, Lietuvoje Nepriklausomybės pradžioje vienai moteriai ir tekdavo 2-2,1 vaiko. Taigi kartos sėkmingai atsinaujindavo.

Ekonomistas tikino, kad ateityje gyventojų skaičius smarkiai mažės. Dabar per metus gimsta apie 22 tūkst. vaikų, nors anksčiau būdavo po 56 tūkst. per metus.

„Valstybės priemonės dažnai būna iliuzinės. Štai Švedijoje pastebėta, kad reakcijos į padarytus pokyčius būna trumpalaikės. Įsivaizduokime, kad šalyje būtų pagerinta švietimo sistema, darželių padėtis, kažkiek ūpas jauniems tėvams pakiltų, gal kažkas pagimdytų antrą arba trečią vaiką. Bet praeina keletą metų, žmonės pripranta prie sąlygų ir dar tada reikia papildomai kažką galvoti, kad gimtų daugiau vaikų", - dėstė R.Lazutka.

Pasak jo, turėti mažiau vaikų lemia ir pernelyg didelė tėvų atsakomybė: štai Brajeno Keplano (Bryan Caplan) knygoje „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų" autorius nagrinėja turtingų šalių šeimas, kodėl jos turi mažai vaikų, nors tėvai uždirba pakankamai ir valstybės paslaugos įvairios. „Toje knygoje rašoma, kad tėvai jaučia labai didelę atsakomybę, kad vaiką reikia ne tik pagimdyti, bet tėvai nori vaiku didžiuotis. Vadinasi, jis turi būti labai sėkmingas profesinėje veikloje, ir užaugus jo šeima turėtų būti sėkminga, kad seneliai galėtų džiaugtis anūkais", - kalbėjo pašnekovas. Ekonomisto teigimu, tėvai, svarstydami apie antrą ar trečią vaiką, galvoja, o kaip mes jį išauginsime? Ar sugebėsime prižiūrėti, vežioti į būrelius? Nes visi lentyniauja. O kai ateina studijos, tėvai būtinai nori, kad jų vaikas įstotų į universitetą, kad būtų šimtukininkas.

„Visuomenėje yra konkurencinė atmosfera, lenktyniavimas. Tėvai giriasi savo vaikais, o tas, kuris neturi kuo pasigirti, tada nejaukiai jaučiasi", - karčią tiesą atskleidė R.Lazutka.

Lietuvoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų šiemet sumažės 6 proc.

Prognozuojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 6 m.) skaičius Lietuvoje šiemet sumažės 5,9 proc. ir sieks 177,3 tūkst.

Rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International" duomenimis, 2024 m. Lietuvoje iš viso gyvens 147,8 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų (nuo 0 iki 5 m.) ir 29,5 tūkst. priešmokyklinio (6 m.) amžiaus vaikų.

Skaičiuojama, kad prieš dvidešimt metų tokių vaikų atitinkamai buvo 229,1 tūkst. ir 45,7 tūkst.

Pasak „Euromonitor International" vartotojų tyrimų grupės vadovės Janos Rudės, tokio amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja.

„Nuo 2000 m. iki 2008 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kasmet mažėjo vidutiniškai 3-4 proc. Nuo 2009 m. iki 2016 m. vaikų skaičiaus mažėjimas sustojo, o nuo 2017 m. vėl ėmė mažėti 1-3 proc. kasmet. Nuo 2000 m. iki 2024 m. šios amžiaus grupės vaikų Lietuvoje, prognozuojama, sumažės daugiau kaip 35 proc.", - pranešime cituojama J.Rudė.

Pranešime nurodoma, kad panaši tendencija stebima ir kaimyninėse valstybėse. Remiantis prognozėmis, Latvijoje 2024 m. 0-6 m. amžiaus vaikų bus 5,7 proc. mažiau nei 2013 m., o Estijoje - 3,4 proc. mažiau.

Interviu su Vilniaus gimdymo namų direktoriumi Broniumi ŽALIŪNU:

- Kokias tendencijas matote dėl gimdančių moterų amžiaus?

- Dabar vidutinis gimdančių moterų amžius yra apie 30 metų, o gimdančių pirmą vaiką - 28 metai. Per dešimtmetį gimdyvės „paseno" dvejais metais.

Mano darbo pradžioje, kai gimdavo vaikas daugiau nei 4 kg, ateidavau pasižiūrėti, kaip jis atrodo. Dabar nieko nebestebina daugiau nei 4 kg gimęs vaikas. Nes tokio svorio gimsta beveik kiekvieną dieną. Bet statistika rodo, kad per 20 metų vidutinis išnešiotų naujagimių svoris paaugo apie 50 gramų. Toks vidurkis. Tokia statistika yra... Bet įspūdis, kad dabar gimsta didesnio svorio vaikai, tikrai yra. Anksčiau negimdavo tokių stambių vaikų, kaip dabar. Tai jau genetiškai yra, nes žmonės dabar ir gimsta didesni, ir auga didesni.

- Geriau gyvename, todėl?

- Žinoma, ne nuo blogo gyvenimo čia. Be to, yra ligos, kurios lemia, kad vaikas didesnis gimsta. Tai ir cukrinis diabetas, ir nėščiųjų diabetas. Vaikai irgi dėl to stambesni.

- Skaičiaus riba, nuo kada diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, buvo sumažinta, tai ir dėl to atsirado daugiau sergančiųjų?

- Gliukozės koncentracijos kraujyje norma sumažinta iki 5,1 mmol/l. Taigi daugiau nėščiųjų diabeto diagnozuojama. Normų sugriežtinimo idėja yra ta, kad jeigu moteriai cukraus kiekis yra mažesnis, tai tos grupės moterims nėštumo išeitys yra geresnės, nei tų, kurių cukraus kiekis viršija šią ribą. Dažniausiai nėščiųjų diabeto gydymui pakanka skirti dietą ir fizinį aktyvumą, vadinasi, moterys sveikai valgo ir daugiau juda. Žymiai rečiau prireikia insulino.

- Jūs kalbatės su jaunais tėvais, ar jie dar planuoja vaikų? Juk visada palydite „sugrįžkite dar kartą".

- Jauni tėvai dažniausiai sako, kad planuoja turėti daugiau vaikų. Žinokite, tikrai nesumažėjo gimdančių ir po trečią vaiką. Prieš 20-25 metus mažai gimė mergaičių, kurios dabar gimdo. Tai ir tokia duobė yra.

Be to, mes pastebėjome, kad gimdymų pradėjo mažėti nuo pandemijos. Buvo kalbėta, kad štai žmonės kaip tik čia daugiau vaikų turės, nes buvo „uždaryti" namie. Aš visada į tai skeptiškai žiūrėjau ir dabar galiu patvirtinti, kad neklydau. Nes žmonės uždaryti vienoje erdvėje linkę pyktis, o ne mylėti. Reikia žmonėms savo erdvės, kad atsirastų aistra kažkokia.

Gimdymų mažėja ir dėl karo Ukrainoje, prasidėjus karui ir praėjus 9 mėnesiams, pamatėme, kad gimdymų sumažėjo.

- Paprastas žmogus - ne politikas, ne demografas - paprastai ir pasakys: kad tauta gyvuos, jei gims naujos kartos.

- Visą laiką norisi, kad Lietuvos pilietės gimdytų, o ne atsivežtume piliečių. Jeigu politika Lietuvoje bus tokia, kad bus palankios sąlygos auginti vaikus, tai ir turėsime daugiau gimdymų. O mes tik rezultatus skaičiuojame, paveikti negalime.

- Ar tiesa, kad dabar žmonės daugiau apsvarsto, ar turėti vaikų, kiek turėti?

- Dabar ir šeimos modelis kitoks, daug jaunų žmonių gyvena ne santuokoje. Pas mus ateina moterys, kurios apsisprendusios turėti vaikų, ateina brandūs žmonės, rimtai žvelgiantys į tėvystę. Nepamenu jau, kad būtų kokia nepilnametė pagimdžiusi; ar moteris, neturinti socialinių įgūdžių. Anksčiau tokių moterų būdavo daugiau.

Dabar moterys ir gimdo su vyrais. Labai retai moterys gimdo be vyro.

- Kaip vertinate tokią praktiką?

- Žinoma, gerai, nes gimdymas trunka ilgai. Ir gimdymas - ne tik medicininė intervencija. Juk yra šalia žmogus, su kuriuo galite pasikalbėti, kuris paduos vandens, palydės iki tualeto ar panašiai. Neabejotinai tai yra gera praktika. Bet aš gerbiu moters pasirinkimą, jei ji nenori, kad vyras dalyvautų, tai irgi yra gerai. Reikia gerbti požiūrį.