I.Šimonytė: niekas Just. Marcinkevičiaus nepersekioja

„Ką tik pasibaigė nuostabi Dainų ir šokių šventė. Tai buvo Tautos susivienijimo, harmonijos, darnos, džiaugsmo šventė, už kurią turbūt mes visi be galo dėkingi dainorėliams, šokėjėliams, jų vadovams, tiems, kurie padėjo čia, Vilniuje, gražiai juos priimti ir suteikti jiems puikias sąlygas. Be abejo, ir mūsų Vyriausybė verta padėkos už tai. Jų net nesimatė, bet jų ranka puikiai jautėsi ir visi tuo buvo labai patenkinti ir laimingi.

Nėra kultūros ministro, bet tikrai visus atsakymus žino gerbiama Ingrida. Noriu jūsų paklausti, ar... Mes girdėjome giedant ir J.Marcinkevičiaus žodžius, ir S.Nėries. Ar galime tikėtis, kad tie visi bandymai politizuoti mūsų poetus, mūsų muzikus pagaliau nustos ir leisime žmonėms pasirinkti, ką dainuoti, ką deklamuoti, ir daugiau mes nebekišime rankų prie šitų dalykų?" - į I.Šimonytę kreipėsi parlamentaras Dainius Kepenis.

Pasak premjerės, niekas kitas, išskyrus D.Kepenį, ir nepolitizuoja tų klausimų.

„Tiesą sakant, aš turiu tokį galbūt buvusios choristės įprotį: kai dainuoja chorai, dainuoti kartu su jais. Tai, matyt, buvo matyti ir per transliaciją. Aš puikiausiai moku dainuoti ir tas dainas, kurios yra parašytos J.Marcinkevičiaus ir kitų poetų eilėmis, ir man tai visiškai netrukdo dainuoti.

Man atrodo, kad reikia, kad tiems žmonėms, kurie kitus kaltina skaldymu, kažko ten kaitinimu ir taip toliau ir panašiai, reikia tiesiog to nedaryti, nes dažniausiai patys tą daro. Mano supratimu, visi žmonės yra gyvenime padarę įvairių dalykų - galbūt kartais gerų, kartais ir mažiau pateisinamų. Todėl nereikia, matyt, jokių žmonių heroizuoti, idealizuoti ar kažkaip, tiesiog bandant sukurti konfliktą, pamiršti kažkokias žmonių biografijos aplinkybes. Mano supratimu, tai neturi nieko bendra su žmonių išsilavinimu, pareiga ir, sakykime, tokio akiračio plėtimo tikslais reikalingais susipažinimais su įvairia literatūra, įvairiais kūrėjais.

Žmonės skaito K.Hamsuną, nepaisant visų pastabų, kurias galima jam turėti kaip asmeniui, ir kitus autorius, arba net ir J.Hašeką, kuris buvo komunistas. Nepaisant to, vis dėlto „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" yra puiki knyga. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie jaučia saiką, jie, visą laiką tą saiką jausdami ir konkrečiomis aplinkybėmis, geba tas aplinkybes įvertinti. Aš sakyčiau, kad gal jūs nekaitinkite to klausimo kaip kažkokio egzistencinio klausimo, ir žmonės tikrai atsirinks, kas jiems yra brangu, svarbu ir ką jie nori dainuoti, ir ką jie nori deklamuoti", - atsakė I.Šimonytė.

Seimo narys Robertas Šarknickas pareiškė, kad keista būti Seimo salėje kuri tampa teismo sale.

„Teisiame pastoviai vieni kitus, tai kartojasi, o Tautai tai tikrai nėra maloniausia girdėti. Ko gero, būtų geriausia dirbti, tarnauti Tautai, mūsų Lietuvai. Toks teismas susijęs ne tik su Seimo nariais, bet ir su Lietuvos asmenybėmis. Mes jau ir pastaruoju metu matome vykstančius šiuos reiškinius. Jau gal visus metus tęsiasi dėl J.Marcinkevičiaus žeminimo, dabar eilė atsirado kunigui R.Doveikai, ne per seniausiai buvo ir kunigui A.Toliatui. Nežinau, kas turi dėtis šioje valstybėje, kad baigtųsi šie reiškiniai? Gal jau tampa modernu menkinti, žeminti, kam nors gal patogu? Kam nors patogu biografiją padaryti pagal savo nuožiūrą, sukurti vertinimo kriterijus, kad antai kažkada gyvenęs poetas buvo toks ir toks. Kodėl nesant jo gyvo? Per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų to nebuvo buvę. Visi politikai kaip žmonės gerbė poetą, o dabar matome visai kitus reiškinius", - akcentavo R.Šarknickas.