1 nuotr.Lietuvoje už tą patį nusikaltimą baudžiama skirtingai. Jei asmuo bausmės neatliko iki galo, negali būti renkamas, tačiau jei jis jau išrinktas ir tik po to kas ir už tą patį nusikaltimą pasodintas cypėn, gali toliau užimti pareigas, į kurias buvo išrinktas. Arba kaliniai renkami būti negali, bet gali rinkti.
Anot teisininko Egidijaus Bičkausko, Lietuvos įstatymų leidyboje nelogiškumų yra apstu.
Konstitucinis Teismas rašytinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Rinkimų kodeksas, nustatantis, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
- Pagal Rinkimų kodeksą, asmuo negali būti renkamas, kai yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau kuo puikiausiai, kaip Vytautas Gapšys, galėjo toliau išlaikyti Seimo nario mandatą, nors teismo buvo pasiųstas kalėti. Ar įžvelgiate logiką? - „Vakaro žinios" pasiteiravo teisininko, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Egidijaus BIČKAUSKO.
- Jei norite mano asmeninės nuomonės, tik rinkėjas gali padaryti sprendimą. Mano asmenine nuomone, nebaigta bausmė negali būti kliūtis patekti į Seimą. Jei rinkėjai nutarė, kad toks žmogus jiems tinka... Aišku, jei niekas neslepiama. Bet jei rinkėjai žino, kad tas asmuo yra padaręs nusikaltimą, bet jį išrinko - tokia jau jų valia.
Tačiau logikos, kad būti renkamam už neatliktą bausmę negalima, o išlaikyti mandatą galima, nematau.
- O ar yra logikos, kad iš bausmę atliekančių atimta teisė būti išrinktam, bet neatimta teisė rinkti?
- Įstatymų leidėjas mano, kad didesnė žala būtų padaryta, jei būsi išrinktas, o ne jei išrinksi. Nes jie irgi tokie patys piliečiai. Ar tai logiška? Nežinau.
- Ar sutinkate, kad įstatymų leidėjo veiksmuose yra daugybė nelogiškumų? Kai tik įvyksta koks nors rezonansinis nusikaltimas, iškart siūloma griežtinti bausmes už tą konkretų nusikaltimą, pavyzdžiui, už gyvūnų kankinimą. Nežiūrint, kad tokiu atveju bausmė už, tarkim, gyvūnų sužalojimą taptų didesnė nei už vaikų tvirkinimą ar kitus sunkesnius nusikaltimus.
- Oi, tokių atvejų būna daugybė. Negalima atskirų Baudžiamojo kodekso straipsnių kaitalioti „ant bangos". Nes, jei vieną straipsnį pakeisi, visą kodeksą išbalansuosi. Man pačiam teko pristatinėti 2000 m. priimtą Baudžiamąjį kodeksą, tebegaliojantį iki šiol. Tiesa, dabar jau pats nebesusigaudyčiau, nes daugybė pakeitimų padaryta. Kai kūrėme kodeksą, kiekvieną bausmę pasvėrėme santykyje su kitomis bausmėmis.
- Labai dažnai keičiamas ne tik Baudžiamasis kodeksas, bet ir kiti teisės aktai. Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, bet kaip paprastam žmogui žinoti visus pakeitimus?
- Nieko naujo šitame nėra. Vargu ar pavyks tą konvejerį sustabdyti, jei patys Seimo nariai neįjungs stabdžių arba jie nebus įjungti dirbtinai. Nuo 1992 m. iki 1996 m., kai Seimo pirmininkas buvo Česlovas Juršėnas, aš buvau Seimo pirmininko pavaduotojas. Č.Juršėnas kiekvienais metais džiaugdavosi: „Oi, kaip Seimas gerai dirbo, pakeitėme šimtus įstatymų". Aš kasmet replikuodavau, kad tai tik rodo nekokybišką Seimo darbą. Visų pirma, tas įstatymų kaitaliojimas neužtikrina pastovumo, neleidžia nieko planuoti į priekį. Antras dalykas - jei priimamos įstatymo pataisos, tai rodo, kad prieš tai priimtas įstatymas buvo nekokybiškas.
