Išvaryta iš darbo mokytoja neapsigynė ir teisme

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla, kurioje mokytoja teigė, kad buvo neteisėtai atleista iš pareigų. Ieškinyje prašyta panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorės įsakymą dėl jos nušalinimo iš darbo, priteisti jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei išreikalauti iš minėtos gimnazijos su ginču susijusius dokumentus.

Kaip nurodo teismas, iš darbo pašalinta mokytoja teigė, kad mokyklos administracija jai „priklijavo mokytojos-smurtautojos" etiketę, kurie jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, o svarbiausia - panaikino galimybę dirbti mėgstamą darbą.

Teismas ieškinį atmetė. Sprendime pažymėti pasikartojantys nepagarbaus elgesio su moksleiviais epizodai, kuriuose jiems buvo grasinama jie buvo žeminami.

Anot teismo, viename iš epizodų, kuriame ugdymo įstaiga buvo laikinai nušalinusi ieškovę nuo pareigų, buvo konstatuota, kad tyliai skaičiusi mokinė buvo išvadinta „pilka pele", kitai mokinei į veidą buvo šaukiama, kad visi gali jai trankyti per galvą knyga, trečiojo mokinio, girdint visai klasei, buvo klausiama: „gal tu iš neišsivysčiusios šeimos?", o verkiančiam vaikui paaiškinta, kad gyvenimas yra žiaurus, vyrai neverkia.

Teismas pažymėjo, jog gimnazija taip pat buvo konstatavusi, kad ieškovė buvo pažeidusi mokinių teisę į saugumą ugdymo proceso metu: iš vienos mokinės atėmusi lapelį su asmeniniu tekstu ir suvokdama, kad mergaitė nenori jo atiduoti, replikavo, kad mokinė yra psichiškai nestabili, o vėliau liepė neverkti, toliau šaukė žeminančiai, grasino iškviesti psichologę.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad nesutarimai su darbdaviu, dėl kurių ji jautė įtampą ir mobingą prasidėjo nuo tada, kai ji įstojo į profesinę sąjungą ir mano, kad tai yra tikroji jos atleidimo priežastis. Teismas tokią versiją įvertino kaip ieškovės gynybinę poziciją.

Sprendimas gali būti skundžiamas.