Jau ruošia smulkių monetų pakasynas

Galvoja, kad kainos kils

Kauno rajone gyvenanti buvusi mokytoja, o dabar pensininkė Rita Stankevičienė sakė nė kiek neabejojanti, jog apvalinant kainas, jos kils. Kodėl? Anot solidaus amžiaus Ritos, todėl, kad po visų kainų ar pinigų reformų maisto ir paslaugų kainos visada kyla. Jei ne iš karto, tai bent po kelių mėnesių.

Tarkime, buvusi pedagogė, gaunanti mažą pensiją, yra pesimistė. Bet kainų suapvalinimui pritarė tik 65 praėjusios Seimo kadencijos politikai, o 51 balsavo prieš arba susilaikė. Pagrindinis prieštaravusių argumentas - neturtingi gyventojai brangina kiekvieną euro centą. Esą argumentas, jog žmonės tokius smulkius pinigus pameta, vyresni kartais net neatskiria 2 ct monetos nuo 1 ct, yra niekinis. Taip pat argumentuota, jog Lenkija, kurios grošas yra mažesnės vertės nei euro 1 centas, vis vien grošo neatsisako. Baimintasi, jog kainas apvalinant, jos ims didėti, tačiau šie argumentai tuometinės konservatorių ir liberalų koalicijos neįtikino. Tad tik gegužę įsitikinsime, kas buvo teisus, o kas - klydo.

Pamesti milijonai

Lietuvos banko duomenimis, 58 proc. monetų, kuriomis atsiskaitoma, yra 1 ct ir 2 ct monetos. Tokių monetų yra daugiau nei 300 milijonų. Bendras šių monetų svoris - 770 tonų, kurios tilptų į 11 vagonų. Kasmet ši monetų rinka papildoma vienu vagonu, tai yra 80 tonų naujai nukaldintų 1 ct ir 2 ct vertė monetų. Nukaldinti jas kainuoja, o piniginė vertė - tik 3 proc. nuo visos pinigų apyvartos.

Tuos smulkius pinigėlius paprasčiausiai pametame, atiduodame žaisti vaikams, sudedame į taupykles ar kaip turistai sentimentaliai metame į fontanus, jūras, ežerus ir t.t. Lietuvos bankas paskaičiavo, jog per euro įvedimo dešimtmetį Lietuvos gyventojai pametė 1 ct ir 2 ct vertės monetų už 10 mln Eur. Kasmet į apyvartą negrįžta 70 proc. tų pačių smulkiausių monetų.

Sunki ir monetų inkasacija prekybininkams. Kai reikia suskaičiuoti ir į maišus sukrauti tonas metalo. Tad viena iš išeičių - sumažinti tų pačių smulkiausių monetų cirkuliavimą suapvalinant galutinę mokamą sumą.

Atsiskaitant kortelėmis, niekas nesikeis. O atsiskaitant grynaisiais bus taip: jei galutinė prekių krepšelio suma baigsis skaičiais 1 ar 2, 6 ar 7, kaina bus apvalinama į mažesnę pusę. Tarkime, jei prekė kainuos 1,51 Eur ar 1,52 Eur, mokėsime 1,50 Eur. Jei prekė kainuos 1,56 ar 1,57 Eur, mokėsime 1,55 Eur. Bet jei prekių krepšelio galutinė suma baigsis skaičiais 3 ar 4, 8 ar 9, bus apvalinama į didesnę pusę. Tai yra, jei kaina bus 1,53 Eur ar 1,54 Eur, mokėsime 1,55 Eur. O jei 1,58 Eur ar 1,59 Eur, jau mokėsime 1,60 Eur.

Vieno ir dviejų euro centų monetos išliks teisėta atsiskaitymo priemone. Tik tuo atveju, jei pirkėjas pateiks daugiau nei 50 vienetų tokių monetų, pardavėjas turės teisę atsisakyti jas priimti.

Verslas jau ruošiasi

Visą šį apvalinimo darbą už mus atliks iki gegužės 1-osios pertvarkyti kasos aparatai.

Ar gyventojai tokiems apvalinimams pritaria? Eurobarometro 2022 m. apklausa parodė, jog 63 proc. apklaustųjų tokiems ketinimams pritarė. Įdomu, jog labiausiai pritarė 55 metų ir vyresni žmonės, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ir tai natūralu. Didmiesčiuose, skirtingai nei kaimo vietovėse, paslaugų teikėjai, pardavėjai dažniau naudoja kortelių skaitytuvus.

Aišku, atsiskaitymo kasų patobulinimas verslininkams kainuos. Apskaičiuota, jog vienkartiniai apvalinimo kaštai sudarys 1,7 mln. Eur ir dar 200 tūkst. Eur kainuos darbuotojų apmokymas. Tačiau, anot Lietuvos banko, kuris ketina 300 tūkst. Eur išleisti informacijos apie suapvalinimą kampanijai, tvariau gyvensime, sumažės monetų spausdinimo kaštai, gamtos tarša, todėl esą gyventojai, verslas ir valstybė sutaupys 3,7 mln. Eur.

Be to - teigiama, kad kainų apvalinimas neturės jokio poveikio infliacijai. Aiškinama, jog kainų suapvalinimas nuo 2014 m. jau taikomas Belgijoje, po metų tokį patį apvalinimą įsivedė Airija, dar vėliau - Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija. Suapvalinimą nuo 2025 m. sausio ėmė taikyti ir Estija.

Pagyvensim, pamatysim

Jurbarkietis verslininkas Gintaris Stoškus sakė dar abejojantis, kas iš to apvalinimo turės naudos:

„Galėtų visai atsisakyti tų smulkiausių monetų! Juk niekas nedraudžia. Dėl tų smulkių centų tik daug skaičiavimo. O kas turės naudos iš to kainų suapvalinimo - nežinau, ar pirkėjas, ar verslas. Tos monetos ir taip nevykusios, labai smulkios. Tas vienas eurocentukas mažiukas, o lietuviškas centas visai kitaip atrodė.

Euro ir banknotai, ir centai yra labai išoriškai nepatrauklūs, palyginus su litais. Man sunku pasakyti, kodėl neatsisakoma pačių smulkiausių centų. Lietuvos bankas pats yra paskaičiavęs, kad tonomis negrįžta smulkiausios monetos, nors jų nukalimui išleidžiamas nemažas kiekis metalo, yra didelės darbo sąnaudos, dar reikia tas naujas monetas įvesti į apyvartą, o naudos iš to nėra. Tai nėra protinga."

Komentuoja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia MATUKIENĖ:

Teigiamai vertinome tą centų suapvalinimą. Tarybos valdyba šitam klausimui pritarė. Bet dabar, kai tas terminas, kai bus apvalinamos kainos, artėja, matome, jog smulkūs verslininkai yra sutrikę, nes nėra visiškai taip, kaip buvo kalbama. Patiems mažiausiems verslininkams labai daug pakeitimų reikia padaryti tuose kasos aparatuose. Iškyla problema, kurios mes patys iš tikrųjų neįvertinome, ir tai gali kainuoti tikrai nemažus pinigus ir nemažai laiko. Todėl mūsų nuotaikos nelabai kokios. Šiaip jau kiekvienas toks kainų apskaičiavimo pakeitimas sukelia administracinę naštą, todėl jinai turėtų būti apskaičiuota labai tiksliai ir labai aiškiai pasakyta prieš teikiant tokius pasiūlymus.

Klausiate, gal iš viso reikėtų atsisakyti 1 ct ir 2 ct monetų? Ko gero, taip ir turėtų būti. Žmones tokias monetas ir pameta, nes tai labai smulkūs pinigėliai, tačiau daug laiko užima juos suskaičiuoti.

Bet pakeitėme savo pasididžiavimą - litą - į eurus ir kažkaip išgyvenome, kai sakė, jog kainos dėl to nepadidės. Žinote, jei kažkas sako, kad niekas nepasikeis, tai reikia turėti omenyje, kad tikrai kažkas pablogės, gal net tris kartus.

Bet smulkūs centai nėra didžiausia mūsų problema. Dabar mūsų didžiausia problema yra tai, kad jau nuėjusi Vyriausybė neįgyvendino Europos Sąjungos PVM įstatymo direktyvos ir dėl to mūsų smulkusis verslas, kuris eksportuoja į užsienį, turės baisius nuostolius. Gal negerai mąstau, bet tikriausiai tyčia taip padaryta, nes į Seimą atnešė įstatymą, kuris net nebuvo svarstytas praėjusioje Vyriausybėje. O dabar dėl to tikriausiai dar metus Lietuvoje nebus smulkiojo verslo statuso, kuris suteiktų mums galimybę ES nemokėti PVM už į ES šalis eksportuojamas prekes. Mūsiškis smulkus verslas turės mokėti PVM. Ir tai yra labai rimta problema. Taip sakant, atėjo nauji metai - ir vėl problemos. Vėl nauji kovos metai!