Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, Gynybos fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Solidarumo įnašo, dalies pelno, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčių. Prie Valstybės gynybos fondo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas - tiek žmonės, tiek verslas. Tą galima padaryti skiriant savanorišką įmoką arba skolinant.
Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo tokį projektą.
Visų pirma, siūloma už 60,7 mln. eurų įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti šiam kariniam vienetui reikalingą karinę infrastruktūrą. Už tai būtų atsakinga Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
21,413 mln. eurų būtų skirti siekiant sukurti ir išvystyti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados veiklai reikalingą civilinę ir karinę infrastruktūrą - tai jau būtų Infrastruktūros valdymo agentūros uždavinys.
43,11 mln eurų siūloma skirti, norint sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas formuoti. Šiuos pinigus būtų patikėta „įsisavinti" Gynybos resursų agentūrai.
Pati KAM nusprendė, kad galėtų fondo lėšomis (už 90 mln. eurų) kartu su Susisiekimo ministerija bei Infrastruktūros valdymo agentūra „finansuoti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektu.
O Vidaus reikalų ministerijai už 25 mln. eurų siūloma įgyvendinti krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.