Jei turi aukštą savivertę, amžius nėra riba

- Kodėl žmonėms būna sunku priimti savo amžių?

- Niekas nenori senti. Suvoki, kiek daug pragyventa, kad mažiau lieka. Psichologiškai tai yra labai stipru. Kiek konsultuodama susiduriu, žmonės tada kelia egzistencinius klausimus. Tiek vyrai, tiek moterys labai išgyvena dėl amžėjimo.

- Amžėjimas susijęs ir su išvaizdos pokyčiais, besikeičiančią išvaizdą irgi sunku priimti.

- Jeigu žmonės turi antrą pusę, yra mylimi ir mylintys, išvaizda ir amžius neturi didelės reikšmės. Pati pastebiu - kai žmogus neturi antros pusės, su amžiumi nėra taip paprasta susirasti, tai didžiausi kompleksai tada lenda.

- Daug žmonių vaikosi jaunystės kulto, mūsų niekas nemokė priimti savo amžiaus. Tai kaip išmokti priimti save?

- Vakaruose matome vyresnio amžiaus žmones, kurie puikiai leidžia laiką. Jie gyvena visavertį gyvenimą. Pas mus ir darbo rinkoje ir kitur yra didelis spaudimas. Pati buvau nustebusi - vedžiau mokymus ir buvo įdarbinimo kompanija, ten konsultantėmis atrenkamos maždaug 25 metų moterys. Ir buvo replika tokia, jei pamatomas CV, kur žmogui 40 metų ir daugiau, tai toks CV metamas į šiukšlių dėžę. Aš buvau pritrenkta. Net nežiūrima žmogaus patirties, galite įsivaizduoti, koks jaunystės kultas suformuotas? Tikrai nedaug darbdavių vertina vyresnio amžiaus žmogaus patirtį.

Matyt, pati mūsų valstybė yra ankstyvos paauglystės stadijoje. Todėl atsiranda spaudimas dėl išvaizdos, spaudimas atrodyti kuo jaunatviškiau ir tai nueina iki begalinių kompleksų... Mano supratimu, tai psichologinės nebrandos požymis.

Brandūs darbdaviai vertina patirtį, ir vertina ne metus, o žmogaus energiją, charizmą. Nes jaunas žmogus gali būti be energijos, nelojalus, prastas darbuotojas. Vadinasi, vertinantys patirtį, lojalumą, atsakomybę darbdaviai yra išmintingi. Daugelis darbdavių nusivilia tais 30-mečiais, 40-mečiais, kurie neturi lojalumo, greitai keičia darbo vietas. 50-mečiai realiai patys darbingiausi, nes dažnai būna išauginę vaikus.

Deja, išvaizda kol kas turi nepaprastai didelę reikšmę.

- Kaip nuo to išgyti?

- Reikia laiko. Tada bus vertinamas ir brandesnis žmogus. Pavyzdžiui, dabar aš vedu 13-14 metų paaugliams stovyklą, tai mes jiems esame seni. (Juokiasi.) Bet visais laikais taip buvo.

Kaip išsigydyti? Reikia pirma išsigydyti galvą. Jeigu turi aukštą savivertę, esi pasitikintis, tai amžius nėra riba. „Glamūrinė" industrija, klestinčios grožio paslaugos yra apie - tiesiai šviesiai - vidinius kompleksus. Nieko daugiau.

- Jūs dirbate su jaunais ir labai jaunais žmonėms, kokie jų gyvenimo tikslai?

- 30-mečiams, 40-mečiams ypač svarbus statusas, socialiniai dalykai, išvaizda, einamos pareigos. Z kartos, nuo 15 metų iki 26 metų žmonėms, glamūras jau nesvarbu. Jų nebeveikia nei influenceriai, ne taip svarbu brendai, turiu vilties, kad užaugs karta, vertinanti santykius, žmones.

Žmonės, kurie buvo savo tėvų savotiškai apriboti, išaugino laisvus vaikus. Jie nebėra tokie „glamūriniai".

- Ankstesnės kartos, išsivadavusios iš sovietinių gniaužtų, pamatė, kad gali būti kitaip, kad daug dalykų gali būti prieinami, kurie anksčiau buvo deficitas. Pasiutom visi.

- (Juokiasi.) Pasileidome plaukus tam tikra prasme. Todėl toms kartoms ir svarbus tas statusas. Ir ta pati grožio, verslo industrija „gulasi" ant Y kartos - 30-mečių, 40-mečių. Visi socialiniai tinklai yra ten, jie nesaugo jokio privatumo, o jei už tai dar mokami pinigai. Žmonės net asmenukes su urna daro...

Dedamos net echoskopo nuotraukos, „laukiama mergaitės"... Ir tai deda Y karta.

Kadais ilsėjomės prie Vilnelės su vyru, ir Y kartos jaunos moterys kokias dvi valandas kalbėjo tik apie tai, kokios bus vestuvės, kokie skoniai, kaip visi atrodys. Atrodys, atrodys, atrodys... Ne apie santuoką, o apie vaibą.

Z karta dabar labai saugo privatumą, supranta, kad internetas yra ne tik gėrybė, bet ir didžiulė blogybė. Ir privatumas labai saugomas.