JTO - siūlymai dėl nepilnamečių sekso

Tai nustebino dalį visuomenės. O tuo metu Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO) siūlomos įvairios iniciatyvos, tarp kurių ir siūlymas nekriminalizuoti seksualinių santykių tarp nepilnamečių, kai jie vyksta abipusiu sutikimu. Net kyla klausimai, ar Jungtinės Tautos ketina legalizuoti pedofiliją?

Tokia mintis sklando jau kuris laikas, kai pristatytose gairėse, kurias parengė Tarptautinis teisininkų komitetas (ICJ) kartu su Vyriausiuoju žmogaus teisių komiteto biuru, pristatomi nauji principai, siūlantys žmogaus teisėmis paremtą požiūrį į įstatymus dėl kriminalizuojamo elgesio, susijusio su seksu, narkotikų vartojimu, seksualinė ir reprodukcine sveikata ir kt.

Siūlo abipusį susitarimą

Gairių rengėjai teigia, kad pasaulyje ryškėja per didelio kriminalizavimo tendencija šiose srityse, todėl per griežti įstatymai pažeidžia žmogaus teises bei esminius baudžiamosios teisės principus. Tarp naujausių siūlymų, pateiktų Jungtinėms Tautoms, kritikuojamos ne tik šalys, kuriose draudžiamas seksualinis darbas, bet ir nepilnamečių lytiniai santykiai.

Viename iš siūlomų principų kalbama apie lytinius santykius abipusiu susitarimu. Čia nurodoma, kad minimalaus amžiaus, nuo kurio lytiniai santykiai nebėra kriminalizuojami, nustatymas gali būti diskriminuojantis. O jaunesni nei 18 m. asmenys turėtų teisę patys priimti sprendimus dėl seksualinių santykių bendru sutarimu. Tuo pačiu kitame siūlomame principe nurodoma, kad jaunesni nei 18 m. žmonės iš viso neturėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Skuba neigti pedofilijos legalizavimą

Tokia siūloma nuostata sulaukė didžiulio pasipiktinimo įvairiose pasaulio šalyse. Į tai reaguodamos Jungtinės Tautos išplatino pranešimą, kad naujosios gaurės nesiekia dekriminalizuoti lytinių santykių su vaikais. Teigiama, kad siūloma pripažinti, kad baudžiamoji atsakomybė netinkama taikyti už lytinius santykius bendru sutarimu tarp panašaus amžiaus paauglių, kai nevyksta išnaudojimas. Nurodoma, kad minėtose gairėse pasiūlyti sprendimai grindžiami bendrais baudžiamosios teisės principais ir tarptautiniais žmogaus teisių standartais.

Tiesa, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų programos, kovojančios su ŽIV plitimu, svetainėje, pranešimo apie minėtas gaires jau nebėra. Kai kurios nuorodos, kuriose buvo įkeltos gairės - taip pat. Tačiau jos vis dar prieinamos internete.

Priminsime, jog šiuo metu Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad „pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų." Nurodyti veiksmai teismo praktikoje nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

„Vakaro žinių" kalbinta Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dar pernai sakė tokių rekomendacijų nesureikšminanti. „Spėčiau, kad tai bus kokių nors nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Tai nėra privalomi dokumentai. Tokių iniciatyvų Jungtinėse Tautose būna labai daug ir įvairiomis kryptimis. Tad labai to nesureikšminčiau. Bet kad yra bandymų vienaip ar kitaip legalizuoti pedofiliją, tai faktas. Olandijoje yra buvusi ir net į rinkimus ėjusi pedofilų partija. Jeigu neklystu, jie netgi laimėjo kelias vietas parlamente.

Tad turime pripažinti, kad tokie judėjimai yra. Bet Lietuvai šios neaiškios rekomendacijos nėra privalomos, nepriklausomai nuo to, kad skambiai atrodo, jog tai susiję su Jungtinėmis Tautomis", - sakė A.Širinskienė.

Paklausta, ar gali tokios iniciatyvos pasiekti Lietuvą, sakė, kad prie dabartinės valdžios galima tikėtis visko: „Na, kai Seime yra tokie parlamentarai kaip Morgana Danielė, visko gali tikėtis (juokiasi). Po paskutinio karto, kai buvo siūloma leisti daugintis kastruotiems gyvūnams, aš jau dėl nieko nenustebčiau...

Nenustebčiau, jeigu ir Lietuvoje kažkas rimtu veidu panašias iniciatyvas užregistruotų. Bet tai būtų daugiau siekiant dėmesio ar kažkokių tikslų."

A.Širinskienė pabrėžia, jog išleistos gairės nėra privalomos. „Niekada nežinome, kokios nevyriausybinės organizacijos Jungtinių Tautų pastate su kuo susitiko ir kokį dokumentą paruošė. Žinoma, kad būna visokios egzotikos. Juo labiau kad pasaulyje yra bandymų legalizuoti pedofiliją arba siekti ją įteisinti.

Seime M.Danielė irgi gali susitikti su Tomu Vytautu Raskevičiumi ir kartu parengti kokį nutarimą... Bet yra oficialus Jungtinių Tautų formatas, pagal kurį kuriamos tarptautinės sutartys ir kurios yra visiškai kitokio lygmens", - sakė Seimo narė.

Interviu su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovu Vytautu BUDNIKU:

Kaip vertinate tokias iniciatyvas?

- Pastaruoju metu matome pašėlusią žmogaus teisių interpretacijų kūrybą. Organizacijos su skambiais pavadinimais teikia įvairius pasiūlymus, bet pagrindinis tikslas toks pats - tai yra genderizmo ideologija, nukreipta prieš šeimą ir tradicinius santykius. Rimtai į tokias iniciatyvas net ir nežiūriu, nes tai galima matyti tik kaip dar vieną išpuolį prieš krikščioniškąsias vertybes. Kokių pasiūlymų dar sulauksime, nežinia.

Galbūt bus pripažįstama, kad ir pedofilija yra normalus reiškinys, jeigu nukentėjusi šalis neįrodys, kad nedavė sutikimo. Manau, kad už to slepiasi tokie tikslai.

Nes jeigu įteisiname patį principą, paskui jau tik technikos reikalas. Galima keisti amžių, kitus dalykus. Tos jėgos, kurios bando stumti šias idėjas, neskuba, daro viską nuosekliai, po truputį.

- Ar nepilnametis yra pajėgus apsispręsti pats?

- Tai yra atviras klausimas. Kaip ir tai, kaip turėtų būti „įforminamas" tas bendras sutarimas? Ar reikėtų eiti pas notarą, o paskui kažkas gali ginčyti tą susitarimą? Atsiranda kažkoks keistas ir ne visai protingas sprendimas. Teismų praktikoje yra atvejų, kai žmonės, kažkada pasirašę sutartį, dabar ginčijasi, koks iš tikro turėjo būti sutarties turinys, kokie buvo ketinimai. O kokia forma čia būtų viskas įgyvendinama? Gal valstybės turėtų išleisti kažkokį lakštą, kuris būtų privalomas užpildyti. Nes jeigu sutarimas tik žodinis, vėliau bet kuri šalis gali nuo to išsiginti. Tad logika sakytų, kad tai turėtų būti daroma raštu. Įsiveliama į didžiulius teisinius rebusus, jeigu atsiranda dokumentas, kurį bet kada galima ginčyti teisme. Matote, į kokias dausas galima nukeliauti...

- Koks yra pagrindinis tokių siūlomų gairių tikslas?

- Pagrindinis tikslas yra žmones pripratinti prie minties, kad tai gali būti normalu. Pirmiausia tai pagarsinama, sukeliamos abejonės, kad gal tai ir tikrai normalu. Žmonės pratinami prie tokios minties, o kitas etapas būna konkretūs žingsniai. Tad dabar pirmiausia tikrinama visuomenės nuomonė. Neva štai yra siūlymas ir diskutuokime. Bet apie ką čia diskutuoti? Gal kažkas kitą kartą pasiūlys ir žmogžudystę dekriminalizuoti ir tai bus normalu? Bet kur yra moralinės ribos? Jeigu pametame moralę, nesuprantame, kas yra gerai, o kas - blogai, absoliučiai bet kokį absurdą galima pasiūlyti.

Dabar mes vadovaujamės nuostata, kad nepilnamečiai yra silpnesnės būtybės, kad jie patys ne visuomet gali nuspręsti. O ideologija stumia juos pirmyn. Matome, kaip yra ir su lyties keitimu, dėl ko kai kuriose šalyse jau nebereikia net tėvų sutikimo. Kai paauglystėje jaunuoliai keičia lytį, o vėliau pamato, kad galbūt suklydo, - kaina būna labai didelė, yra ir savižudybių. Taip vyksta todėl, kad visuomenė pameta savo moralines gaires. Leidžiantis į tokius eksperimentus, galima toli nuvairuoti. Kur tai nuves pamatysime tik po daugelio metų.

- Ar tokie siūlymai gali pasiekti ir Lietuvą?

- Priklauso nuo to, kiek bus finansuojamos tokios iniciatyvos. Ten už dyką niekas nedirba. Finansuojamos tariamos nevyriausybinės organizacijos ir jeigu jos gaus pinigų, pas mus yra tokių, kurie su malonumu padirbės bet kuria kryptimi.