Sakysite, kad tokiam klausimui dar ne laikas, dar labai graži vasara ir pats geriausias metas džiaugtis viskuo pertekusia gamta. Tikrai - net nežinia, ko gali trūkti... šilumos turime, drėgmės - gal net ir jos pakanka... O visa kita, ką tik gali teikti gamta, seikėjama dosniomis vasaros saujomis.
Taigi, kai gyventi taip gera, kažkas ima ir paklausia: o kada išlydėsim čiurlius? Kada jie išskris? Ar vietoje toks klausimas, ar čia nedaroma klaida? Pasirodo - viskas gerai, ir toks klausimas vietoje, ir čiurliai mūsų krašte (taigi - savo tėvynėje) šių metų ciklą baigė. Jis labai trumpas, vos trejetas mėnesių...
Ar pamenate, kaip gegužės vidury džiaugėmės, kad čiurliai jau sugrįžo? Jie visada tokie vėlyvi, parlekiantys vieni iš vėliausių. Kodėl jie neskuba? Tam yra rimtos priežastys: orai turi būti sušilę ir, kas svarbiausia, sušilusi žemė, kurioje iš lėliukių išsirita ore skraidantys vabzdžiai. Jie yra čiurlių maistas, jo gamtoje niekuo nepakeisi.
Čiurliams svarbus signalas - iš inkilų išskridę varnėnų jaunikliai; tušti inkilai, kaip išaugtiniai rūbeliai, atitenka čiurliams. Kam netenka inkilų, įsikuria po palangėmis, plyšiuose, nišose sienose. Ypač čiurliams patinka senesnės statybos blokinių daugiabučių namų pastogėse esančios vėdinimo angos - kelių centimetrų skersmens vamzdeliai. Kur dar stovi nerenovuoti tokie namai, visą vasarą galima stebėti ore nardančių čiurlių pulkus.
Šią vasarą teko lankytis Kauno Rasytės gatvėje esančiame ,,Rasytės" vaikų darželyje ir buvau maloniai nustebintas tokio vaizdo, kai ore spiegdamas nardė ne mažiau kaip 70-80 čiurlių pulkas. Ko jau ko, bet uodų tokioje vietoje tikrai nebūna, paukščiai juos ,,surenka" visus iki vieno.
Čiurliai peri birželį. Dėtyje 2 balti kiaušiniai, jie perimi 18-20 dienų arba... Čia reikia priminti mums sunkiai įsivaizduojamą čiurlių biologijos ypatybę: šie paukščiai vieninteliai gali išsaugoti kiaušinius (o po to jauniklius) net jiems atšalus perėjimo metu. Jei orai stipriai vėsta, čiurliai gali keletui dienų pradingti, pasitraukti kažkur piečiau - tokiems skrajūnams tai nėra sunku. Jau užperėti kiaušiniai lieka lizduose, o po tam tikro laiko juos galima perėti toliau, ir gemalai vystosi lyg niekur nieko. Štai iš kur yra perėjimo trukmės paklaida... Perėjimas (inkubacija) gali trukti iki 27 dienų.
Taigi, prabėga perėjimo ir augimo laikas, jaunikliai labai intensyviai šeriami ir prieš palikdami lizdą visada turi ,,antsvorio". Tačiau tai jiems problemų nekelia - atvirkščiai. Tik sukaupę riebalų jie galės sėkmingai išgyventi pirmąsias savarankiškas savaites.
O dabar metas išskristi. Gali būti, kad šiandien matysite pavienius čiurlius, negirdėsite energingo jų spiegimo, o per Žolinę jų jau visai neregėsite. Ši čiurlių vasara gimtinėje baigiasi...
Bet vasara dar čia, pas mus ir su mumis. Gali būti, kad šiemet ji bus dar gerą mėnesį. Žinodami tai, nebeturėtume atsipalaiduoti, nes vasara yra visų metų maitintoja. Kaip žinoma, ne tik duona esame gyvi.
Gamta taip pat galvoja ne tik apie maistą. Tačiau jos darbuose yra viskas: vieniems maistas, antriems vaistas, o tretiems - sėklos, kurių reikės, kad kitąmet būtų kam sudygti.