Kada pakils Temidės kardas (2)

Kadangi pareigūnai, atsisakantys vykdyti galutinius teismų sprendimus, nėra traukiami atsakomybėn, teisės pažeidimai Lietuvos Respublikoje nuo 2010 metų didėja geometrine progresija. 2024 m. rugpjūčio 9-15 d. dienraščio „Lietuvos rytas" straipsnyje „Teisėjų sprendimai gali ir gluminti" konstatuojama: „Bylos medžiagos teisėjai (ikiteisminio tyrimo teisėjai) neskaito ne tik tuomet, kai tenka pritaikyti baudžiamąsias priemones prieš eilinius piliečius, bet ir prieš savo kolegas. Tai ypač išryškėjo vadinamosios teisėjų korupcijos bylos metu. Prokurorų prašymus atlikti kratas ar suimti kolegas teisėjai masiškai pasirašinėjo jų net neskaitę. Šioje korupcijos byloje teisiamas buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrikas Jaglinskis 2019 metais buvo suimtas tiriant nieko bendra su korupcija neturinčią bylą, kuri jau buvo baigiama išnagrinėti Druskininkų apylinkės teisme."

Kad etika ir moralė nėra šio pasaulio dimensija patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno 2024 06 27 nutartis (IBPS byla Nr.V-1523662-24), kuria teisėjas savavališkai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl prokuroro G.Č. nusikaltimo požymių turinčių veiksmų, savavališkoje 2024 06 27 nutartyje konstatuodamas, kad „pareiškėjų teiginiai dėl galimų ikiteisminio tyrimo subjektų (prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų) nusikalstamų veiksmų šioje nutartyje nenagrinėjami (nors tai ir yra skundo dalykas), nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalyku". Tai yra, taip savavališkai nusprendė teisėjas V.Ciesiūnas, kadangi su nusikalstamo pobūdžio veiksmus atlikusiu prokuroru G.Č. kartu dirbo vienoje apylinkės prokuratūroje ir berods sėdėjo viename kabinete, todėl turėjo pareigą nusišalinti nuo pareiškėjų skundo nagrinėjimo.

Šiuos savavališkus teisėjo V.Ciesiūno veiksmus vertins teismas, nagrinėjantis civilinę bylą pagal pareiškėjų ieškinį dėl atlyginimo žalos, padarytos nusikaltimo požymių turinčiais pareigūnų veiksmais. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundas, 2024 04 16 registruotas Generalinėje prokuratūroje ir adresuotas Generalinei prokurorei, savavališkai buvo persiųstas nagrinėti prokuratūros padaliniui, kurio prokurorų nusikaltimo požymių turinčius veiksmus skundė pareiškėjai. „Tokia išvada darytina iš Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS)", konstatuoja ikiteisminio tyrimo teisėja Jurgita Šimonėlytė.

EŽTT ne kartą yra pasisakęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nesilaiko situacijos rimtumą atspindinčio požiūrio. Ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybės institucijų abejingumas neapykantos ir smurtiniams nusikaltimams prilygsta oficialiam sutikimui su smurtiniais nusikaltimais ar net nuolaidžiavimu jiems. Valstybei yra numatyta pareiga užtikrinti veiksmingą naudojimąsi Konvencijos teisėmis ir laisvėmis ir jeigu Konvencijos 14 str. yra numatyta teisė nebūti diskriminuojamam, valstybė privalo imtis priemonių, kad tas asmuo nebūtų diskriminuojamas bent jau dėl pačios valstybės institucijų veiksmų.

Šiandieniniai įvykiai, kai Vilniaus centre atlikdamas profesines pareigas buvo nušautas advokatas Leonidas Pšelincevas, patvirtina, kad advokatui Lietuvoje nėra garantuojama Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta neliečiamybė. Advokato profesija labai pavojinga todėl, kad nusikalstamo pobūdžio veiksmus atliekantis asmuo savo neteisėtą veiką nukreipia ne tik į asmenį, kuris, jo supratimu, pažeidė tikrą ar tariamą jo teisę ar interesą, bet ir į tą asmenį atstovaujantį ar ginantį advokatą, arba pirmiausia į advokatą.

Todėl tuometinio generalinio komisaro Renato Požėlos komentaras, neva nėra aišku, ką veikė advokatas įvykio vietoje, mano nuomone, yra neetiškas ir neprofesionalus, siekiant institucijai išvengti atsakomybės dėl pasekmių, advokato žūties, kurio saugumą privalėjo užtikrinti policijos pareigūnai.

Kadangi, kaip matyti iš aukščiau aptartų pavyzdžių, prokurorai neatsako baudžiamąja prasme už savo nusikaltimo požymių turinčius veiksmus, jų atžvilgiu generalinė prokurorė nepradeda tarnybinių patikrinimų, prokuratūros sistemoje sudaromos sąlygos korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, kurios yra netiriamos. Kaip paaiškėjo nagrinėjant vieną civilinę bylą, atsakovė kitoje civilinėje byloje, kurioje advokatas atstovavo ieškovą, nuteista už prekybą poveikiu, galimai apgaulės būdu užvaldžiusi labai dideles pinigų sumas, pranešė ikiteisminio tyrimo institucijoms apie du nebūtus nusikaltimus, siekdama daryti neteisėtą poveikį teismui, sutrukdyti advokatui atlikti pareigas atstovaujant ieškovą, galimai užvaldyti ieškovo turtą.

Pagal melagingus pranešimus ikiteisminio tyrimo institucijoms buvo pradėti klastoti du ikiteisminiai tyrimai: Nr.01-1-50317-20 Vilniaus apskrities VPK ir Nr.01-1-45439-21 Utenos apskrities VPK, procesiniuose dokumentuose paskleidžiant apie kitus žmones tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią tuos asmenis, pakertančią pasitikėjimą jais, neteisėtai renkant ir atskleidžiant informaciją apie privatų asmens gyvenimą, neteisėtai atskleidžiant advokato ir kliento paslaptį ir t.t.

Nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-2803-1205/2024 dėl atlyginimo žalos, padarytos nusikaltimo požymių turinčiais pareigūnų veiksmais, ieškovai CPK 184 straipsnio tvarka pareiškė apie minėtų ikiteisminių tyrimų procesinių dokumentų suklastojimą.

Lygiai taip pat, kaip 2024 10 10 Vilniaus centre įvykusios tragedijos metu, antstolio pagalba dalyvaujant advokatui ieškovo prašymu buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės dėl galimybės patekti į patalpas, dėl atsakovių agresijos, fizinio ir psichinio smurto ieškovo ir advokato atžvilgiu buvo kviečiama policija, tačiau policijos pareigūnai, mano nuomone, neatliko savo pareigų, nesiėmė priemonių atsakovių psichinei būsenai nustatyti, nors civilinėje byloje yra duomenys, jog atsakovių prigimtinės šeimos nariai sirgo psichikos ligomis, tik išvadavo iš atsakovių prievartos ieškovą ir advokatą. Atsakovių nusikalstamo pobūdžio veiksmai atitiko BK 145 str. 2 d. ir kitus BK straipsnius, kadangi terorizuojant ieškovą buvo tyčia sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata.

Kadangi pareigūnai neatliko savo pareigų, sekančią dieną po to, kai ieškovas ir advokatas buvo išvaduoti iš atsakovių prievartos, pastarosios tyčia pranešė ikiteisminio tyrimo institucijai apie tariamą neva atsakovių turto vagystę, kaltindamos ieškovą ir jį atstovaujantį advokatą.

Nežiūrint į tai, kad advokatas oficialiai darė garso įrašą faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kuriame užfiksuota atsakovių agresija, smurtas, grasinimas tyčia pranešti teisėsaugos institucijoms apie nebūtus nusikaltimus, jeigu advokatas neatsisakys atstovauti ieškovą, ir tokia atsakovių veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 145 str.
2 d, 231 str. 2 d., prokurorė D. pradėjo klastoti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-50317-20, galimai atlikdama korupcinio pobūdžio veiksmus, savavališkai panaikindama teisėtą ir pagrįstą tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovių melagingą pranešimą, kuriame teisėtai ir pagrįstai konstatuojama, jog teisingumo, kilusio iš civilinių - teisinių santykių vykdymas siejamas su civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso taikymu, bet ne su baudžiamojo kodekso taikymu, kadangi aplinkybes, kylančias iš civilinių teisinių santykių gali nagrinėti ir vertinti tik teismas, nustatydamas santuokinio turto ir asmenine nuosavybe šalims priklausančio turto teisinį režimą, nagrinėjantis civilinę bylą, vadovaudamasis CK 3.89 str. 2 dalyje nustatytu imperatyvu, tai yra, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais.

Civilinę bylą nagrinėjantis teismas taip pat nutartimi konstatavo, kad CPK 178 straipsnyje reglamentuojama, jog įrodinėjimo pareiga kyla tam asmeniui, kuris reiškia reikalavimus ar nurodo esant tam tikras aplinkybes. Aplinkybes dėl pavogtų daiktų atsiliepime nurodė atsakovė, todėl jas įrodyti yra atsakovės pareiga.

Šis ikiteisminis tyrimas klastojamas iki šiol, nei ieškovas, nei jį atstovaujantis advokatas negali net apskųsti baudžiamojo proceso tvarka klastojamo ikiteisminio tyrimo, kadangi nėra šalys baudžiamajame procese, nors šis klastojamas ikiteisminis tyrimas pažeidžia jų teises, šiais veiksmais trukdoma advokato veiklai. BPK 439 straipsnio nuostatos praktiškai neveikia, teismai atsisako tokius skundus nagrinėti. Utenos apskrities VPK klastojamas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-45439-21 yra nutrauktas, tačiau suklastotas visų motyvų dalyje.

Kyla natūralus klausimas, ar advokatų bendruomenė pasirūpins savo narių saugumu, advokato profesijos prestižu ir pareikalaus atitinkamos pagarbos advokato profesijai.

Dar 2012 metais rašiau, kad atkūrusi Nepriklausomybę Lietuva du dešimtmečius nuosekliai plėtojo demokratiją. Tačiau dabartinė šalies administracija, regis, pavargo nuo politinės konkurencijos - ji pradėjo riboti atvirą visuomenę ir sukti reguliuojamos demokratijos keliu, pulti aštresnius žurnalistus ir persekioti taikius protestuotojus. Pavojingai bandoma prokuratūros ir saugumo tarnybas panaudoti prieš asmenis, neįtikusius valdantiesiems. Tokiems reiškiniams mūsų valstybėje niekas negali likti abejingas.

Niekas nepasikeitė ir šiandien. Todėl labai svarbu tobulinti įstatyminę bazę, reikalaujant faktinio teisėjų ir prokurorų politinio nepriklausomumo, griežtinti jų atsakomybę už tarnybinius nusižengimus, ypač už nepagrįstą piliečių baudžiamąjį persekiojimą, sekimą, jų laisvių ir turtinių teisių apribojimą, kitų asmenų neteisėtų interesų protegavimą. Būtina sustiprinti ikiteisminio tyrimo įstaigų parlamentinę kontrolę, siekiant užtikrinti vykdomosios valdžios ir prokuratūros bei policijos institucijų funkcinį ryšį.

LR Seimo valdyba 2012 06 13 buvo sudariusi darbo grupę įstatymų pataisoms parengti dėl LR Konstitucijos 118 str. ir kitų su šiuo straipsniu susijusių teisės aktų pataisoms parengti, būtina prie jų grįžti, kadangi mūsų valstybėje susidarė nenormali padėtis, kai prokuratūra pretenduoja į labiau išskirtines teises, negu šiai institucijai numato Konstitucija. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas.„Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas, kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų" (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Siekiant skaidrumo teisinėje sistemoje, būtina numatyti teisėjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų konkrečią ir apibrėžtą drausminės atsakomybės įgyvendinimo tvarką, su kuria būtų supažindinama visuomenė. Ši atsakomybė turėtų būti privaloma minėtiems pareigūnams už esminius civilinio proceso kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus jiems vykdant darbines funkcijas. Tai yra, pareigūnui kiltų asmeninė atsakomybė už aplaidų savo pareigų atlikimą. Šiuo metu galiojančiose teisės normose tokia atsakomybė nenumatyta arba jeigu ir numatyta, praktiškai prokuratūros institucijose - neveikia.

Būtina visuomenei pavojingoms byloms spręsti įkurti teismo tarėjų ir prisiekusiųjų institutus. Teisinės žinios nepriskiriamos specialioms žinioms, todėl kiekvienas sąžiningas, išsilavinęs ir intelektualus asmuo, išstudijavęs faktus ir teisinę informaciją atitinkamu klausimu tikrai suvoks reikalo esmę ir sugebės susidaryti savo nuomonę.

Garsus kinų karvedys Sun Zi dar 512 m. pr. Kr. sakė, kad kai nurodymai pakartoti tris kartus, o įsakymai paaiškinti penkis kartus, bet kariuomenė jų vis tiek nevykdo, tai karininkų kaltė. Už tai bausmė, vadovaujantis karinės drausmės įstatymu, galvos nukirtimas. Perfrazuojant mūsų laikams - atleidimas iš pareigų.