Kada sustos pirkėjų maustymas?

Štai keletas pavyzdžių: žmogus viename prekybos centrų nusipirkęs 500 g šviežių braškių, bet pasvėręs savitarnos kasoje, pamato, kad svoris - 410 g. Pasvėrus savitarnos kasoje šviežią fasuotą mėsą, jos svoris nuo deklaruoto skiriasi keliais šimtais gramų į mažesnę pusę.

Keistas atsakymas

„Vakaro žinios" klausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ar ji stebi situaciją prekybos centruose dėl svorių neatitikimų, kas bus daroma, kad vartotojai būtų apginti, tačiau sulaukėme atsakymo (!), cituojame: „Vartotojai produktus pasitikrinimui greičiausiai svėrė buitinėmis svarstyklėmis. Jos gali būti naudojamos svoriui matuoti, tačiau jų tikslumas gali skirtis nuo metrologiškai patikrintų svarstyklių, naudojamų prekybos vietose."

Akcentavus, kad žmonės produktus sveria savitarnos kasose, ir jose mato mažesnį, nei deklaruojamą svorį, jokio logiško atsakymo vis tiek negavome.

Suprask, jei nusipirkai netinkamą prekę, grąžink pardavėjui, o jei nepavyksta susitarti su pardavėju, galima kreiptis į VMVT. „Dėl galimų svorių neatitikimų pranešimų iš vartotojų VMVT daug nefiksuoja. Kontrolės metu prekybos vietose ar gamyboje produktų svoris yra tikrinamas, jeigu kyla įtarimas arba inspektorius turi pagrįstų įrodymų", - informavo VMVT.

Kontrolės standartai neefektyvūs

„Pricer.LT" vadovas Arūnas Vizickas pasakojo, jog pastarąjį pusmetį vartotojai tikrai suaktyvėjo dalydamiesi nekokia patirtimi iš prekybos centrų. „Iš tikrųjų kontroliuojančios institucijos neveikia, nors gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir tam sukurtos, kad tokių atvejų nebūtų. Anksčiau jos proaktyviai dirbo, ėjo, darė tam tikrus reidus, fiksavo pažeidimus, įtardamos, kur galėtų būti problemos. Pavyzdys, jei problemos dešrose, tai persverti reikia ir kitų gamintojų dešras, ir jei tai sisteminė klaida, tai ją tikrai pamatysi.

Šiandien institucijos dirba reaktyviai, „nėra skundo - nieko ir nedarome". Kad atsirastų kažkoks tyrimas, žmogus turi apsinuodyti? Tik tada bus tiriama? Ar taip turi veikti sistema?" - retoriškai klausė pašnekovas.

Pasak A.Vizicko, jeigu esami kontrolės standartai neefektyvūs, reikia juos tobulinti. Jis ironizavo, kad situacija gal kiek pakistų, jei koks garsus politikas nusipirktų taip, kaip nusiperka paprastas žmogus. „Čia labai panašu į Trečiojo pasaulio šalių veikimo sistemą, nes ten gyvenama pagal pirmykštes sąlygas, kas stipresnis, tas teisus. Esame Europos Sąjungoje, yra įstatymai, yra tvarkos, galų gale yra institucijos, kurios turi būti atsakingos, - kalbėjo „Pricer.LT" vadovas. - Jeigu apibendrinus, tai atrodo, kad čia daug žmogiškų klaidų. Kur tik besi, ten prastai.

Vyriausybės pareiga yra domėtis žmonių gerove. Gerovės valstybė nesikuria tik deklaravus, kad kuriame gerovės valstybę."

A.Vizickas pateikė Lenkijos pavyzdį, ten Maisto kokybės inspekcija padarė reidą ir tikrino kelis šimtus parduotuvių, tikrino kavos ir arbatos kategoriją. Pasak pašnekovo, ataskaita buvo galima pasibaisėti, nes buvo rasta ir plunksnų, ir kriauklyčių. „Yra daug pažeidimų, kad pavadinta vienaip, o iš tikrųjų kitaip. Kava deklaruota kaip arabika, o iš tikrųjų buvo robusta. Arbatos užrašai, kad su tam tikrom žolelėm, o jų nė pėdsako nebuvo rasta.

Pas mus rinkoje irgi susikaupė labai daug „nesąmonių" ir pakrapščius rastume labai daug skandalingos informacijos", - įsitikinęs A.Vizickas.

Pažeidimai - 4 ūkio subjektuose

Lietuvos metrologijos inspekcijos (LMI) Teisinės metrologijos skyriaus vedėja dr. Lilijana Gaidamovičiūtė informavo: „Šiais metais buvo atlikti 94 patikrinimai pas ūkio subjektus, tiekiančius rinkai fasuotas prekes. Patikrinimų metu nustatyti pažeidimai pas 4 ūkio subjektus, jiems duoti privalomieji nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus bei pritaikytos sankcijos".

Ji atkreipė dėmesį, kad inspekcija turi paskyrą ir socialiniame tinkle „Facebook", kur vartotojas gali kreiptis, tačiau reikia pateikti kaip įmanoma daugiau įrodymų: reikėtų pateikti pirkimo čekį, nurodyti, kokioje parduotuvėje pirkta, nufotografuoti pakuotę ir t.t.