Kaip profesorius R.Lazutka sutaršė neprofesoriaus Ž.Maurico pasaką

R.Lazutka savo kolegai priminė, jog parduotuvėse mes atsiskaitome už prekes ne procentais, bet eurais. Ir tikrai! Negi žmonės neturi akių? Nemato, kaip brangsta maisto produktai? Kai kas jau toks „galingas" su savo perkamąją galia, kad vaistų neįperka. Jau nekalbant apie kultūrines pramogas. Tačiau jei skųsiesi, apšauks „vatnikais".

Lietuvoje kasmet aukštosios mokyklos prištampuoja naujų ekonomistų. Turėjome ekonomistę prezidentę, dabar turime ekonomistą prezidentą. Ekonomistė yra dabartinė premjerė. Seime taip pat yra ekonomistų. Lietuvos banke, Lietuvos laisvosios rinkos institute - taip pat.

Yra ekonomistų signatarų. Yra ekonomistų, gaunančių algas iš Skandinavijos komercinių bankų. Ir visa ši garbi bankų publika, aišku, palaiko Lietuvoje daugiausiai uždirbančią publiką. Nes būtent ši publika yra į juos panaši, pasiturinti. Tinka į draugystes, gal net giminystes. Tai už dešiniąsias politines jėgas balsuojanti publika. Negi ji palaikys kažkokius nuolat virkaujančius skurdžius.

Todėl Ž.Maurico žinia apie išaugusią Lietuvos gyventojų perkamąją galią buvo sutikta itin džiaugsmingai Rasos Juknevičienės bei kitų iškilių „asabų", gaunančių geras pajamas. Žinia, kaip gerai gyvename, kaip visus aplenkiame, socialiniuose tinkluose iš karto sulaukė apie 1,5 tūkstančio patiktukų. Bei kandžių replikų, skirtų virkaujantiems vatiniams, klykiantiems apie nugyventą Lietuvą. O pats Ž.Mauricas pasigyrė - „mano skaičiai stabilūs".

Tad kas belieka? Tik džiūgauti? Visi kiti iškilieji ekonomistai, įskaitant Gitaną Nausėdą bei „Swedbank" vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį, patylėjo. Matyt, Ž.Maurico žinia pritiko Gerovės valstybei. Kaip visada, nepatylėjo tik ekonomistas R.Lazutka. Tad jam ir visi ditirambai. Kad bent vienas ekonomistas vis dar pastebi ir skurstančius.

„Eurostat" - ne „vatnikas"

„Nereikia būti kremlinu", - pareiškė R.Lazutka ir pridūrė, jog pakanka ne su bankui dirbančio ekonomisto alga užeiti į parduotuvę. Ir pateikia „Eurostat" duomenis, kuriuos Ž.Mauricas nutyli. Matyt, dėl vietos stokos feisbuke.

Taigi užeiname kartu su R.Lazutka į parduotuvę, po pažastimi pasikišę ne Kremlių, ne Karlo Markso „Kapitalą", bet „Eurostat". Ir ką matome? Kad Lietuvoje prekių kainos viršija Europos Sąjungos vidurkį. Jei į mūsų parduotuvę įeitų tas ponas ES vidurkis, tai pamatytų, jog maistas ir nealkoholiniai gėrimai pas mus brangesni 1 proc., rūbai ir avalynė taip pat 3 proc. brangesni nei ES vidurkis. Elektra, dujos, ryšiai, individualus transportas 4-7 proc. pigesni nei ES vidurkis. Tačiau mūsų vidutinė alga į rankas sudaro tik 52 proc. ES vidurkio.

Štai tokia mūsų „stebuklinė pasaka", jeigu Ž.Mauricas ją būtų pasekęs visą, neišpešiotą. Matyt, dirbant komerciniuose bankuose be pasakų apsieiti neįmanoma? Kam skandinavų bankams pyktis su mūsų valdančiaisiais. Geriau postringauti, jog Lietuva vis labiau klesti.

Kai žmogus, būdamas 21 metų išeina į jūrą, kad dirbtų tolimojo plaukiojimo laivuose šturmanu, matyt, kažkas iš tos vidinės laisvės išlieka. Neleidžia tapti prisitaikėliu ar visišku į skaičius panirusiu keistuoliu. Kaip bebūtų, R.Lazutka skaičius vertina per visuomenėje silpniausių, nesaugiausių žmonių prizmę. Kiek iš BVP nubyra silpniausiems.

Todėl R.Lazutka toliau Ž.Maurico pasaką griauna. Vėlgi su „Eurostat" duomenimis, kuriuos, be abejo, yra matę visi iškilieji Lietuvos ekonomistai ir bankų klerkai. Tačiau vienintelis R.Lazutka linkęs Lietuvos gyventojus apšviesti, jog ES metinis vidutinis atlyginimas į rankas pernai siekė 27 530 eurų, o lietuvių - 18 464 eurus. Tad pernai gavome tik 67 proc. nuo ES vidutinio atlyginimo vidurkio. Kaip ironizavo profesorius, kainos vakarietiškos, o algos lietuviškos.

Taip, mūsų algos tikrai didėja. Tačiau iš pradžių atlyginimai Lietuvoje smigo į dugną. 1993 m. tesiekė tik 29 proc. vidutinio atlyginimo, kuris buvo 1989 m. Tai buvo pati giliausia duobė, o vėliau atlyginimai vis didėjo, kol didėjimą sustabdė 2009 m. pasaulinė finansinė krizė. Jai pasibaigus, atlyginimai vėl ėmė didėti, bet vis vien mums iki ES vidurkio dar toloka.

Išmaniojo telefono indeksas

Lenkijos įmonės „Picodi", padedančios apsipirkti internetu, analitikai apskaičiavo, kiek kokioje šalyje tektų dirbti, kad šiemet galėtume nusipirkti 128GB talpos „iPhone 16 Pro", jei jo kaina būtų 999 JAV doleriai.. Aišku, niekas nesiūlo neturtingam žmogui švaistyti pinigų brangiam telefonui. Tačiau pagal šį telefono testą Liuksemburgo gyventojui pakaktų dirbti 6,1 dienos, danui - 6,7 dienos, vokiečiui - 9,1 dienos, prancūzui - 9,8 dienos, italui - 16 dienų, estui - 16,8 dienos, o lietuviui - 19,4 dienos. Tad vien pagal šį rodiklį matome, jog lietuviai neaptekę pinigais. Kažkas vis dar gyvena ne toje Lietuvoje. Kur trečdalis gyventojų skursta.

Pensijų fondų vilionės

Visi Lietuvoje, įskaitant ir II pakopos pensijų fondų valdytojus ir šiaip ekonomistus, supranta, kad žmonės, prieš kelis dešimtmečius įtikėję, jog tokiuose fonduose sukaups solidžias pensijas, nieko nelaimėjo. Jei žmogus, dabar išėjęs į pensiją, gaus iš II pakopos kas mėnesį 40 eurų, tai po 10 metų gaus vis tuos pačius 40 eurų, kurie dėl infliacijos jau bus teverti 4 eurų. Galės nusipirkti bandelę ir kelis rašiklius. Skundams į prezidentūrą, į Strasbūrą, Vatikaną ir į visą pasaulį rašyti. Nes pasijus apgautas. Dauguma jau dabar taip jaučiasi.

Faktiškai politikai, nepaisant kokioms priklausė partijoms, bei ekonomistai palaimino didžiulę niekšybę, vadinamą II pakopos pensijų fondais. „Išdūrė" savo tautiečius. Ir tik R.Lazutka nuolat apie tai kalba.

Štai kelios citatos: „Labiau apsimoka nusipirkti būstą ir jį nuomoti, nei už tą pačią sumą įsigyti pensijų anuitetą."„Antros pakopos pensijų fondai - negyvas gimęs kūdikis, bet nė viena valdžia iki šiol nesusilaikė nuo jo masažo." „Su Skandinavija mūsų II pakopa susijusi tik tuo, kad ją valdančios skandinaviškos įmonės uždirba gražius pelnus."

Anot profesoriaus R.Lazutkos, algos Lietuvoje didėja greičiau nei pensijos, todėl II pakopos kaupime dalyvaujantys būsimi pensininkai negali tikėtis, kad jų pensijos didėjančias algas bent kiek pavys. Veikiau vysis tas didėjančias algas lyg tas šuo savo uodegą.