Kaip suskaičiuoti rudenį?

Visi prisimename, kad taip būdavę, kad paskutinė lapkričio dekada būdavo šalta ir snieginga. Iš to nebūtinai išeidavo žiema. Bet to pakakdavo gamtos ir mūsų visų drausmei: žiūrėk, matyk ir prisimink, kad žiema yra kažkur čia pat!

Dabar tokio tikėjimo nebeliko. Bet žiemos niekas nepanaikino, taigi - ji dar tikrai bus. Tik nežinia, kada ir kokia. O kol kas lapkritis, rudens metas.

Kadangi šiemet vasara iš rudens pasiėmė visą rugsėjį, jam pačiam liko mažiau laiko ruoštis. Tačiau ką ten laikas: kai moki, kai supranti, imi ir viską padarai.

Štai ir dabar - žiūri, medžiai jau be lapų, gal tik pavieniai beržų lapeliai geltonuoja.

Žvėrių kailiai ne tik stori, pašiltinti pavilnės sluoksniu, bet ir pilkšvi, tinkantys prie kuklių žiemos spalvų.

Panašiai jaučiasi ir paukščiai - jie jau su pūkų „pamušalais" - kas žino, kokios bus žiemos naktys, gal labai šaltos ir be tokių apdarų tiesiog neišgyvensi.

Taigi, viskas lyg ir sudėliota, sutvarkyta, pasiruošta, dabar būtų galima skirti laiko sau... gamtoje mūsų nesuprastų: kaip tai - sau? Nieko neveikti, nieko nedaryti? Bet taip gamtoje nebūna! Visų jos vaikų kiekviena diena kupina visko: rūpesčių, darbų, o sykiu - ir poilsio.

Lapų rūbą nusirengę miškai tampa daug labiau „gilūs", praregimi. Ar toks gamtos pokytis kaip nors žeidžia paukščius ir žvėris? Nes juos pamatyti dabar paprasčiau... o kas sakė, kad juos pamatyti lengva? Jie puikiai dera prie šio meto gamtos spalvų, jie mažiau judrūs. Daugelis žvėrių dieną ilsisi, atrajoja, o maitintis išeina vakarop - tamsos metas ilgas, jo pakanka deramai puotai. Tiesa, nes visi žvėrys laukia tamsos...

Neseniai skambino bičiulis Leopoldas - jis žinomas bitininkas, tvarkosi savo sode ir bityne, džiaugiasi, kad vasara buvo palanki bitėms ir sodo medžiams - obuolių gausu iki šiol, juos reikia džiovinti.

O tuos, kurie neskirti džiovinti ir iškeliavo į komposto dėžę, žiaumoja atėję iš miško stirnos. Maža to - nukritusių obuolių susirinkti ateina briedis... patikėkite: ne vienas norėtų pusryčiaudamas matyti šį žvėrį, čia pat už lango.

Sakoma, kad dabar prasidėjo pelėdų naktys... atseit - tamsios, juodos. Pelėdoms tokios (labai tamsios ir juodos) naktys nėra palankios, joms geriau prieblanda. Gal tik vilkai, kiaunės mielai medžioja juodą naktį. Ne visada tamsa yra jų pagalbininkas - ji gali slėpti grobį.

Iki Kalėdų lieka mėnuo. Gamta visą šį metą eis tamson, po to susiruoš naujam keliui šviesos link. Vis rečiau regėsime saulę. Dienų bėgime mes dažnai pamirštame gamtą. Ir save...

Apsižvalgykite, raskite bent akimirką pamatyti, pajausti pasaulį, kuriame gyvename šiandien. Nes rytoj tai bus jau kitas pasaulis.