Statistika šokiruoja - skaičiuojama, kad kas trečias senelis Lietuvoje yra vienišas žmogus. Kai kurie jų neturi su kuo pasidalinti ne tik savo kasdieniais išgyvenimais, bet ir per gyvenimą sukauptu turtu. Pavyzdžiui, namais, kuriuose gyvena. Tad tokį turtą po vienišų žmonių mirties paveldi valstybė, o kiti gyventojai jį gali perpirkti. Kai kuriais atvejais - gana patraukliomis kainomis.
„Vakaro žinios" neseniai rašė, kad kilnojamasis sukauptas žmogaus turtas, kai miršta vienišas žmogus, administruojamas VMI. Inspekcija perima ne tik sukauptas santaupas, bet jo sukauptą pensiją pensijų fonde. Tuo metu nekilnojamojo turto administravimą vykdo kitos institucijos.
Kaip „Vakaro žinioms" nurodė „Turto banko" atstovas Paulius Vaitekėnas, jei po asmens mirties nėra įpėdinių (pagal įstatymą ar testamentą) arba jie atsisako paveldėti turtą, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, VĮ Turto bankas, pagal gautą pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, kreipiasi į Notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notaras surašo oficialų paveldėjimo teisės liudijimą, kuris nurodo, kad turtą paveldi valstybė.
Tiesa, Turto bankas administruoja ne visą gyventojo turėtą nekilnojamą turtą, o tik statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių akcijas. Žemės sklypus be statinių administruoja Nacionalinė žemės tarnyba.
VĮ Turto banko administruojamas turtas registruojamas viešuose registruose, įvertinamas bei tvarkomi visi su paveldėtu turtu susiję klausimai (kreditoriniai įsipareigojimai, susidariusių skolų padengimas ir kt.).
„VĮ Turto bankas, administruodamas valstybės paveldėtą turtą, priima sprendimus dėl turto realizavimo (pardavimo) - nekilnojamasis turtas parduodamas viešuose aukcionuose, kurių sąrašas skelbiamas svetainėje turtas.lt. Taip pat, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, gali būti priimti sprendimai dėl valstybės paveldėto turto perdavimo kitoms institucijoms ir/ar savivaldybėms jų funkcijų vykdymui", - nurodė Turto banko atstovas. Jis patikino, kad lėšos, gautos iš tokio turto pardavimo viešuosiuose aukcionuose, pervedamos į valstybės biudžetą.
Siūlome pasižvalgyti, kokį valstybei perleistą turtą šiuo metu galima įsigyti. Paskelbtuose aukcionuose parduodamas įvairiausias turtas: nuo butų Vilniuje ar administracinių patalpų Kaune iki turto rajone už kelis šimtus eurų.
Pavyzdžiui, šiuo metu aukcione galima įsigyti trijų kambarių butą Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, už 96 390 eurų. Butas - senos statybos name, be remontų ir visiškai tuščias. O štai Verkių gatvėje parduodamas dviejų kambarių butas su apdaila, virtuvės ir vonios įranga. 65 kv. m ploto buto kaina - 176 000 eurų.
Tačiau rajonuose yra pigesnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybėje, Laipuškių kaime, parduodamas daugiau kaip 200 kv. m ploto gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir 26 arų sklypu. 1985 m. statybos name, panašu, pirmiausia, teks iškuopti šiukšles ir pasirūpinti šildymo sprendimais. Objekto kaina - 2720 eurų. Alytaus mieste už panašią sumą - 2457 eurų - galima įsigyti vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis be baldų ir apdailos 1968 m. statybos name.
Už 4000 eurų Varėnos rajono savivaldybėje, Jurgiškių kaime, galima įsigyti 78,68 kv. m gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio pastatais.
Norintiems pigiau Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, siūlomas vieno kambario butas su dalimi ūkinio pastato vos už 529 eurus. Tiek prašoma už 1925 m. statybos rąstiniame name esantį 51 kv. m. ploto butą. Kiek daugiau, 794 eurų, kainuoja vieno kambario butas Vilkaviškio rajone, Kybartuose. Mažas, beveik 19 kv. m, butas yra 1935 m. statyto mūrinio namo pirmame aukšte.
O štai Kaune, Savanorių prospekte, galima įsigyti netgi administracinės paskirties patalpas su dalimi žemės sklypo. Daugiau kaip 146 kv. m ploto patalpų kaina - 198 900 eurų.
Taip pat yra daug pasiūlymų, siūlančių įsigyti dalį gyvenamo namo arba buto.