Kas parodo korupcijos lygį - apklausos ar antrankiai?

Per mažai skundžia

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ką tik pristatė savo inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023-2024 m." Po per 1000 gyventojų, 500 įmonių vadovų, ir beveik 1400 valstybės tarnautojų apklausos daroma išvada, kad žmonės su situacijomis, kuriose iš jų būtų reikalaujama kyšio, susiduria vis rečiau.

Per dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 iki 9 proc., gerokai rečiau jį teko duoti gyventojams iki 35 metų. Vienas iš penkių respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo (20 proc.), o vienas iš keturių manė, kad jie augo.

„Pagrindiniu antikorupciniu iššūkiu išlieka žemas visuomenės ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus", - teigia STT direktorius Linas Pernavas.

Dėl korupcijos paplitimo žmonės pirmiausia atsakingais laiko valstybės tarnautojus, teisėsaugos pareigūnus, teisėjus ir politikus. Per praėjusius metus sumažėjo gyventojų, manančių, kad jie ir jų artima aplinka taip pat už tai atsakingi.

Korupcijos problema gyventojams užima penktąją vietą, nes svarbiau - didelės kainos bei infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas. Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo devintoje, o valstybės tarnautojai - septintoje vietose.

Iš skirtingos varpinės - kiti vaizdeliai

Kaip ir pernai, gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos (49 proc.), teismai (42 proc.), Seimas (40 proc.), partijos ir savivaldybės (25 proc.). Įmonių vadovai mano, kad labiausiai korumpuoti Seimas (24 proc.), gydymo įstaigos (17 proc.) ir teismai (10 proc.). Valstybės tarnautojai šias institucijas reitingavo taip: gydymo įstaigos (35 proc.), Seimas (18 proc.); savivaldybės ir jų valdomos įmonės (10 proc.).

Vis tik pastebėta, kad sveikatos apsaugos sektoriuje kyšininkavimo rodikliai nuosekliai mažėja. Dažniausiai su kyšio reikalavimu susidurta ligoninėse, dažniausiai jo davimas buvo susijęs su operacijomis. Beje, tik 25 proc. apklaustų gyventojų teigia, kad padėka gydytojui gėlėmis, saldainiais ir pan. po sėkmingai atliktos operacijos yra korupcija. Taip pat tvirtino 55 proc. tarnautojų.

Savivaldos lygmeniu kaip labiausiai korumpuotus žmonės įvardijo viešųjų pirkimų, statybos, žemės duomenų, verslo licencijavimo ir leidimų, architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius. Taip pat rizikos stebimos privalomos automobilių techninės apžiūros centruose - su kyšio reikalavimu susidūrė 8 proc. gyventojų.

Respondentų vertinimu, labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje - nepotizmas, partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms priėmimas bei įgaliojimų viršijimas. Gyventojų nuomone, lyginant su ankstesniais metais, visos jos buvo paplitusios labiau, o įgaliojimų viršijimo paplitimo vertinimas išaugo net 10 proc.

Daugiau nei pusė įmonių vadovų pabrėžia sprendimų priėmimo vilkinimo problemą. Valstybės tarnautojų nuomone, beveik visos korupcijos formos pernai buvo paplitusios labiau, nei 2022 m.

Energetikai karaliauja

STT pažymėjo, kad konservatoriaus Dainiaus Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo trečius metus iš eilės ir dabar ši ministerija yra vertinama kaip labiausiai korumpuota. Buvo įvardintos ir Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijos, o taip pat - Vidaus reikalų, Aplinkos, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

Trūksta tyrėjų

Prezidentas Gitanas Nausėda praeitą savaitę susitiko su STT vadovu. Kaip informavo „Elta", jis pabrėžė, kad neramina tai, jog mažai keičiasi labiausiai paplitusios korupcijos formos Lietuvoje. Taip pat aptarta tarnybos strategija 2025-2028 m.

Seime prasidėjus diskusijoms dėl kitų metų valstybės biudžeto STT prašo didesnio finansavimo, mat jai trūksta tyrėjų. L.Pernavas perspėja, kad tarnybai nepasipildžius naujais darbuotojais, augs krūvis šiuo metu dirbantiems tyrėjams, ilgiau užtruks ir patys tyrimai, gali nukentėti jų kokybė.

Komentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas STONČAITIS:

Daug kas yra labai formalu

Klausimas, ar vietoje apklausų dėl korupcijos, reikėtų imtis konkrečių veiksmų, yra į dešimtuką.

Aišku, tokie tyrimai reikalingi, jie daromi visur, nes galime turėti objektyvų vaizdą, nors jis priklauso ir nuo klausimų suformulavimo.

Kovai su korupcija tiek medicinoje, tiek energetikoje, tiek savivaldoje skiriamos lėšos, sukuriami aparatai, tačiau daug kas yra labai formalu. Kita mūsų didžioji problema yra ta, kad visur turime kolektyvinę atsakomybę. Juk nėra taip, kad tiesiogiai įrašyta, kad atsakytų ir būtų keičiamas ministras ar departamentų vadovai, jei padėtis nuosekliai blogėja. Jei būtų tokia asmeninė atsakomybė, formuotųsi kita situacija.

O dabar kalbame, kalbame, planų daug, milžiniškas, atrodytų, priemonių skaičius, o koks efektas, pavyzdžiui, medicinos ar energetikos srityse. Ar kas nors keičiasi? Nieko. Nes yra įvairūs veikimai, monopolija.

Komentuoja Seimo Audito komiteto narys Artūras SKARDŽIUS:

Paleistas džinas iš butelio

Gyventojai susieja energetikos sektorių su tuo, kad jo politiką formuoja konservatorių vyriausybės energetikos ministras, tačiau primirštama, kad įgyvendina Finansų ministerija. Jai vadovauja ministrė Gintarė Skaistė, kuri energetikoje nesusigaudo, nors ir pats ministras painioja vatą su voltu.

Matome, kad energetikos sektorius yra kontroliuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kuri su energetikos ministru tenkina tiek „Igničio", tiek „Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) nepriklausomų valdybų norus.

Naujai valdžiai vienareikšmiškai reikės keisti visas tas vadinamas nepriklausomas valdybas, sustatytas valdančiosios daugumos ir labai rimtai išanalizuoti visas elektros kainos dedamąsias. Tuomet pamatysime, kad ypač tas vadinamas liberalizuotas elektros tiekimas, vadinami nepriklausomi tiekėjai - tai tiesiog paleistas džinas iš butelio. Žmonės jaučia ir skaudžiai išgyvena noro pasipinigauti pasekmes. Ką reiškia vienas centas elektros tarife? Jeigu padauginsime iš jos suvartojimo kiekio, tas centas per metus sukrauna 120 mln. eurų. Turime labai rimtą problemą.

Prisiminkime, kaip ESO iš tarifo surinktų 160 mln. eurų, skirtų elektros tinklo plėtrai ir atnaujinimui, sumos dalis buvo išmokėta dividendais.

Žmonėms sunku tą visą abrakadabrą suvokti, kas už ką ir kaip atsakingas. O ką kalbėti apie viešuosius pirkimus: kaip, iš ko ir už kiek perkami laidai, transformatorinės?

Apie tai nėra viešai diskutuojama, nors tai elektros vartotojų pinigai. Matome labai didelę neteisybę, pavyzdžiui, perdavimo tinklų operatorių žaidime, kai pigesnę elektrą perkame Švedijoje, o pas mus ji parduodama keletą kartų brangiau. Kas pasidalina skirtumą, kaip tai apskaitoma, ar tinkamai investuojami gauti pinigai?

Todėl žmonės ir vertina, kad tai - labai korumpuotas sektorius. Pavyzdžiui, ši valdžia išdalino elektros galias 40-50 metų savo nuožiūra draugams, kurie suskubo pirmieji. Kas yra galia - tai laidai, kurie yra valstybės žmonių turtas, o jį ėmė ir išdalino pusei amžiaus, kad kažkas galėtų prisijungti savo jėgaines, kurias galės statyti per savo statytinius Lietuvoje užsienio kompanijos. Taip buvo galimai išparceliuotas turtas. Matyt, iš STT reikėtų laukti ne nuomonių dėl korupcijos, o antrankių.

Komentuoja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida GERLIAKIENĖ:

Į smulkmenas kreipti dėmesį - veidmainiška

Manau, kad sveikatos apsaugos sistemai labai pritrūksta skaidrumo. Galima pasidžiaugti, kad kyšininkavimas mažėja - ypač Vilniuje. Gydytojai reikalauja didesnių algų, atsisako imti vokeliuose. Įteikta gėlė ar saldainiai? Į tokias smulkmenas kreipti dėmesį, kai turime žymiai didesnių problemų sveikatos sistemoje, būtų veidmainiška.

Išlieka daug neskaidrumo viešuosiuose pirkimuose, nesusikalbėjimo tarp gydymo įstaigų ir kt. Beje, viešųjų pirkimų problemos nėra privačiame sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministeriją dėl korupcijos, matyt, neatsitiktinai taip žmonės vertina. Juk žinoma, kaip gali būti paisoma Vilniaus ir Kauno didžiųjų universitetinių ligoninių interesų, būti daug lobizmo ir pan.

Komentuoja Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė BUBLIENĖ:

Sistemą perprasti sudėtinga

Visuomenės apklausos atspindi žmonių nuomonę, bet nebūtinai realią situaciją. Atkreipiame dėmesį, jog didžioji dalis STT inicijuotos apklausos respondentų savo nuomonę išreiškė vadovaudamiesi ne savo patirtimi, bet žiniomis išgirstomis iš trečiųjų šalių, tokių, kaip socialinė medija ar girdėti kitų žmonių pasakojimai.

Teisinė sistema nėra paprasta, ją perprasti sudėtinga ypač žmonėms, neturintiems teisinio išsilavinimo, todėl sunkiau suprantamos veiklos bei institucijos dažnai apipinamos gandais ir nepatvirtintais, tiesos neatitinkančiais teiginiais.

Taip pat natūralu ir tai, jog teismų sistemos vertinimą gali įtakoti ir emocijos tų žmonių, kurie susidūrę su jiems nepalankiu sprendimu ar nuosprendžiu išsako neigiamą nuomonę.

Lietuvos teismai nuolat siekia skaidrumo. Teismų veikla prižiūrima naudojant įvairias išorines ir vidines audito priemones. Kiekvienas gali ateiti ir stebėti viešus teismo posėdžius, bylos paskirstomos automatizuotai, yra elektroninės bylos, daromi teismo posėdžių įrašai. darymas.