Kaupimo manija: atpažinti lengva, kovoti sunku

Nors žmonių, turinčių kaupimo maniją, nėra daug, jei toks apsigyvena daugiabutyje, kaimynai jaučiasi it ant tiksinčios bombos, nes niekada negali žinoti, kas įvyks rytoj. Apie kaupimo maniją kalbamės su Vasaros ligoninės Gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatre Rasa RUSECKIENE.

„Kaupimo manija nėra viena atskira liga, tai sindromas, kuris gali įeiti į kitus psichosutrikimus, tokius kaip obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą arba obsesinį kompulsinį sutrikimą.

Psichiatrijoje su šiuo sutrikimu dažniausiai susiduriame esant demencijoms, kai vyresni žmonės pradeda kaupti įvairius reikalingus ir nereikalingus daiktus. Daiktus kaupia vienodai tiek moterys, tiek vyrai, - apie sindromą „Vakaro žinioms" pasakoja R.Ruseckienė. - Klinikinėje praktikoje matome, kad tai būna vyresnių nei 55 metų žmonių liga. Rečiau serga 30 ar 40 metų asmenys. Mūsų šalyje žmonės skurdžiau gyvena ir šiaip yra linkę saugoti daiktus, naudoti juos kelis kartus, o ne iš karto atsisveikinti. Žinoma, tai jau socialiniai aspektai."

- Kur yra riba tarp sveiko daiktų saugojimo ir ligos?

- Kai namuose daiktų padaugėja neadekvačiais kiekiais, pradedama tempti įvairius daiktus iš šiukšlyno. Ir jau pradeda trikti normalus žmogaus ir artimųjų gyvenimas. Sunkūs atvejai, kai daiktų padaugėja tiek, kad atsiranda antisanitarinės sąlygos. Tai jau bėda.

- Ar kaupimo manija susijusi ir su paties kaupėjo prasta asmens higiena?

- Priklauso nuo to, kokios ligos atveju tai pasireiškia: jei kalbame apie demencijas, dažniausiai kaupimo manija pasireiškia esant frontotemporalinėms demencijoms, t.y. tokia grupė ligų, kai atrofuojasi frontalinė ir temporalinė galvos smegenų dalis, pavyzdžiui, Piko liga. Tada taip, tai susiję su asmens higiena. Tokie žmonės nesiprausia ir pati kaupimo manija susijusi su nešvara. Jeigu kalbėsime apie obsesinį kompulsinį sutrikimą, dažniausiai žmonės savo asmens higieną normaliai palaiko.

- Patys sergantieji nesikreipia į specialistus?

- Paprastai dėl daiktų kaupimo nesikreipia. Jaunesni pacientai dažniausiai kreipiasi dėl kitų simptomų, kalbu apie obsesinį kompulsinį sutrikimą. Dėl nuotaikos svyravimų, dėl socialinės veiklos sutrikimo, nemigos. Vyresni žmonės, turintys demencijas, niekada nesikreipia. Kreipiasi į psichiatrus tik jų artimieji, pastebėję problemą. Tačiau tokių pacientų nėra daug.

- Ar turintieji kaupimo maniją kaupia viską iš eilės, ar juos domina tam tikri daiktai?

- Tokie žmonės daiktų kaupimą suvokia kaip apsauginį ritualą nuo nerimo, nuo įsivaizduojamos baimės. Jeigu kalbėsime apie demencija sergančius pacientus, tai jie kaupia viską iš eilės. Gali net gyvūnus namo parsinešti, turėti 100 kačių ar šunų.

- Tai ne visada tai yra fanatiška meilė gyvūnams?

- Ne visada. Dažnai būna neadekvatūs poreikiai turėti kuo daugiau gyvūnų. Dažniausiai tokie žmonės net negeba tinkamai pasirūpinti gyvūnais.

- Daugiabučiuose kaupiantys daiktus asmenys kelia pavojų aplinkiniams. Įvykus nelaimei, gaisrui, kaimynai neretai papasakoja, kad žinojo, jog yra toks daiktus kaupiantis kaimynas, dėl kurio ir kilo gaisras. Ką daryti, kad žmonės būtų saugesni?

- Sudėtinga situacija, nes tai žmogaus asmeninė erdvė. Čia, kaip ir su psichikos ligomis, matai, kad žmogus turi problemą, jo elgesys gali būti neprognozuojamas tiek jo paties, tiek kitų atžvilgiu, bet jei nėra priverstinės hospitalizacijos ar gydymo indikacijų, tu nieko negali padaryti. Nieko negali padaryti nei pareigūnai, nei specialistai.

Tai sudėtingas klausimas, jis nėra vienareikšmiškas. Gali bandyti eiti kalbėtis, teikti socialinę pagalbą, bet 90 proc. tokių žmonių neįsileidžia, nebendradarbiauja, jiems sunku suteikti pagalbą. Nes čia yra žmogaus namai ir jis iš dalies gali daryti juose ką nori. Žmogus gali laikyti 200 šunų ir nieko nepadarysi. Mes turėjome kaimynę, kuri name laikė 200 šunų, paleidžia ji 200 šunų, atvažiuoja tarnybos, pasižiūri, kad tie šunys paėdę ir viskas. O kad namai apšnerkšti, tai čia žmogaus problema. Niekas negalėjo nieko padaryti. Problema išsisprendė, nes ta moteris mirė.

- Apskritai daugėja žmonių, turinčių psichikos sutrikimų?

- Taip, po visų iššūkių, kuriuos teko patirti po vadinamojo kovido, padaugėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Pradedant vaikais, baigiant suaugusiais. Daug žmonių išgyvena nerimą, depresijas, nesaugumą, o jei dar turi genetinį polinkį tam tikroms ligoms... Išsivysto ir sunkesni psichikos sutrikimai, ypač kai žmogus nuolat patiria nerimą ir įtampą.

Pati kvailiausia frazė: „Venkite streso". Visas gyvenimas yra apie iššūkius ir problemų sprendimą. Žalingas yra ne darbinis, trumpalaikis stresas, o ilgalaikis stresas.

Informacija

Priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, gavę informaciją apie gyventojus, kurie kaupia šiukšles, ją pagal kompetenciją persiunčia savivaldybėms. Ką daryti, kad būtų saugiau? Reikėtų įdiegti gaisrinės saugos priemones name, rūpintis, kad būtų neužkrauti evakuaciniai išėjimai, miegamuosiuose kambariuose įsirengti dūmų detektorius, atskirais atvejais, ne tik savo bute, bet ir kaimynų bei bendro naudojimo koridoriuje.