Keliai neatlaiko išaugusių mašinų srautų

Esą dėl prastos, o kai kur net tragiškos kokybės kelių genda autobusai, todėl savivaldybės negali kokybiškai atnaujinti autobusų parkų. Vaikų neįmanoma tvarkingai nuvežti į mokyklas, o pacientų - laiku nugabenti į gydymo įstaigas. Ar tikrai Lietuvos keliai jau tapo automobilius gadinančiais šunkeliais?

Dešimt metų tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs Baltijos transporto profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkas Gintaras Čiužas pripažino, kad visada norisi, jog keliai būtų kuo geresni.

„Aišku, kai dabar pridarytos sienos su Baltarusija, tokio didelio mašinų srauto jau neturime, - patikslino G.Čiužas, - bet aš visada už kuo didesnį eismo saugumą. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar nėra pakankamai saugių stovėjimo aikštelių, kadangi kurą iš mašinų vagia. Nėra kur žmogui saugiai pailsėti. Dabar pagal mobilumo paketą reikalaujama, kad tolimųjų reisų vairuotojai ilsėtųsi viešbučiuose. Bet nepasiruošėme mes tam, kad vairuotojai nemiegotų mašinose. Nėra tiek viešbučių, kad prie jų su sunkvežimiu prasibrautum ir galėtum mašiną pastatyti.

Galiu pasakyti, kad Vokietijoje, netgi Lenkijoje viadukai, keliai daug geresni - platūs, 2-3 juostų. Aplink miestelius apvažiavimai padaryti, kad žmonėms būtų saugu. Kitose valstybėse mes su sunkiuoju transportu vietiniais nacionaliniais keliais paprastai nevažinėjame, tik autobanais. Ir ten, kur yra ženklai, kad mums galima pasikrauti ar išsikrauti. Norėtųsi ir Lietuvoje kuo platesnių kelių.

Ypač tose atkarpose, kur automobilių srautai dideli. Kadangi dabar yra mobilumo paketas, kad kas 8 savaites turi grąžinti mašiną į jos registracijos vietą, tai įsivaizduojate, koks mašinų srautas grįžta savaitgaliais namo nuo Suvalkų iki Kauno?"

G.Čiužas turėjo savo nuomonę ir apie kelių remontus: „Remontuoja kelio ruožus gabalais. Aš į politiką nelendu, gal negauname tiek paramos, kiek Lenkija, bet vis vien gaila, kad keliai mažais gabaliukais remontuojami. Nors šiaip turėtų dengti kelius pilnais sluoksniais, o ne lipdyti lopais. Gal mes tik imituojame tą darbą? Aišku, gerai, kad bent lopomi tie keliais, nes didžiuliai sunkvežimių srautai tikrai kelius gadina. Kai sunkvežimis pilnai pakrautas, tai tonažas - 40 tonų. Įsivaizduojate, koks spaudimas į kelio dangą?

Bet mašinos, važinėdamos per lopus, taip pat genda. Autobane nusistatai Cruise control (greičio kontrolę) - ir važiuoji vienodu laiku, o ten, kur vyksta remontai, reikia pristabdyti, apvažiuoti. Jeigu kelias nelygus, tai ir važiuoklė genda ir dar reikia žiūrėti, kad krovinio neišbarstytum. Čia, aišku, yra ir didesnės kuro sąnaudos nei tada, kai važiuoji autobanu. O kai mūsų keliais remontuojamais važiuoji, tai tiek krato, kad bijai dantis palikti kur nors!"

Mašinų tik daugės

Pirmoji Lietuvos magistralė Vilnius-Kaunas pradėjo veikti 1970 m. ir per parą ja pravažiuodavo 5 800 mašinų. Šeimos, skirtingai nei dabar, dar neturėjo po kelis automobilius. Mašinoms netrūko nei garažų, nei vietų prie daugiabučių. Vaikai žaidė kiemuose nebijodami papulti po ratais. O dabar situacija pasikeitė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 1 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 0,5 tūkst. individualių automobilių.

Jie kasdien važiuoja per Lietuvoje esančius daugiau nei 1500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, neskaitant rajoninių. Kai tiek padaugėjo transporto, įskaitant ir karinės technikos, atitinkamai didėja ir kelio dangų, tiltų apkrovimas. Daugiausia lengvųjų automobilių, net 25 054 vidutiniškai per parą pernai pravažiuodavo Vilniaus pietiniu aplinkkeliu. Užpernai šiuo aplinkkeliu per parą pravažiuodavo 53 lengvaisiais automobiliais mažiau.

Tiesa, lengvieji automobiliai tikrai tiek neapkrauna kelių, kiek krovininis transportas. Šiuo aspektu pernai labiausiai buvo apkrautas A5 kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Čia per parą vidutiniškai pravažiuodavo 6 697 autofurgonai ir autobusai. Per metus vien šitame kelyje sunkiųjų mašinų srautas pasipildė 32 mašinomis. Už kelių naudojimą kai kuriuose ruožuose iš transporto įmonių imamas taip vadinamas vinjetės mokestis. Pavyzdžiui, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra apmokestintas 7,60-96,74 km ruožas. Bet mokama ne už visus kelius.

Automagistralėje - lopas ant lopo

Finansų ministerijos duomenimis, pernai Automobilinių kelių direkcijai (dabar - „Via Lietuva") per tris kartus pervesta apie 107,7 mln. Eur. „Via Lietuva" pernai atnaujino 30 km magistralinių kelių. Šiemet, tęsiantis darbams, ties Kaunu uždaryti net keturi įvažiavimai į miestą, tad vairuotojai rizikuoja pasiklysti ar įstrigti spūstyje.

Pažeisti keliai „gydomi" lopais. Remontuojamos tos vietos, kur danga labiausiai susidėvėjusi. Pvz., Vilniaus-Kauno-Klaipėdos magistralėje bus iš viso atnaujinti 23 km. Vienas lopas nuo Grabuciškio iki posūkio į Neveronis, kitas - už Žiežmarių link Elektrėnų ir t.t. Taip pat toliau tęsiasi Kleboniškio (Alfonso Meškinio) tilto per Nerį statyba.

Be to, kai pernai Kėdainiuose sugriuvo tiltas, itin susirūpinta viadukų ir tiltų būkle. Mat 109 tiltai ir viadukai yra labai blogos būklės, jiems suremontuoti reikėtų 470 mln. Eur, o visiems tiltams bei viadukams atnaujinti - daugiau nei 1 milijardo eurų. Net 99 labiausiai susidėvėjusiems tiltams bei viadukams remontuoti reikia papildomo finansavimo. Tačiau remontai vyksta.

Rokiškio rajone, kelyje Rokiškis-Juodupė-Ilzenbergas iki rugpjūčio turėtų būti sutvarkytas tiltas per Vyžuoną. Raseinių rajone - tiltas per Dubysą. Vien šio tilto remontas kainuos 8 mln Eur. Šiemet pagaliau pradėtas ir kelio Vilnius-Utena remontas.

„Via Lietuva" informavo, jog šiemet kelių infrastruktūrai gerinti jai skirta tik 583 mln. Eur. Nors 2025-2027 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo poreikis - apie 3,7 mlrd. Eur.

2025 m. reikėtų apie 1,3 mlrd. Eur, o kartu su vietinės reikšmės keliais - apie 1,9 mlrd. Eur. Tad kitais metais, jei išliks ta pati kelių infrastruktūros finansavimo dinamika, kelių priežiūrai jau truks daugiau nei 1,2 mlrd. Eur.