Kelias link gero gyvenimo yra su pasekmėmis

„Lietuva yra saugi šalis, čia nėra badaujančių, natūralu, kad mums rūpi emocinė gerovė. Emocinė sveikata yra labai svarbi, juo labiau kad žmonės patiria patyčias, smurtą, mobingą darbovietėse, institucinį smurtą ir pan.

Pas mus tokia kultūra, deja, yra smurtinė. Pradedant tuo pačiu Seimu, kur bendravimo kultūra tikrai ne visada pagarbi. Politikai net reformų siekia brutaliais būdais, kad ir griežti ribojimai per pandemiją; Matuko reforma, kuri tėvų galvose supainiojo smurtą su drausminimu", - įsitikinęs Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis MIKOLAJŪNAS.

Jis mato, kad šiais laikais žmonės viską nori pasiekti vieno mygtuko paspaudimu. O gyvenime reikia dirbti, kurti, investuoti į santykius - nėra paprastų receptų. Tėvai irgi turi dirbti kasdienį darbą auklėdami vaikus, kalbėtis su jais.

„Viena vertus, tėvai užsiėmę, kita vertus - dėl gero gyvenimo turime daugiau dirbti ir turime daugiau galimybių, kur išleisti tuos pinigus. Galbūt tai įneša susvetimėjimo, kaip įneša to ir virtualus pasaulis. Socialiniuose tinkluose viskas lengvai pasiekiama, ten gyvenimas nėra realus, jis išvirkščias. Kas nepatiko, gali išmesti iš draugų. Kažkieno mintis gali paslėpti ir panašiai. Tačiau gyvenime ne viskas patogu ir ne viskas gražu, ne viską paslėpsi vieno mygtuko paspaudimu.

Perfekcionizmo yra gana daug. Vien švietime kiek jo. Tėvai iš vaikų tikisi gerų pažymių, įstojimo į aukštąją mokyklą, daug kas nori studijuoti užsienyje, nors ten irgi nėra saldu, ir nebūtinai geriau nei Lietuvoje. Vien mokymosi spaudimas yra labai didelis. Ir pati mokykla veikia dar labai senais principais, kurie buvo ir prieš 100 metų - yra pamoka, pertrauka, egzaminai. Mokymosi procesas palieka daug įtampų, mokytojai spaudžia mokinius, pats ugdymas irgi turi savo poveikį, kuris nėra komfortiškas. Kai yra aplinkos spaudimas, tai irgi sukelia emocinį diskomfortą. Mokykla dar yra mokymo, o ne mokymosi, įstaiga.

Vaikui išugdyti reikia viso kaimo. Galime pažiūrėti, kas tas „kaimas" yra. Pirmiausia tai tėvai, jų autoritetas sumažintas, nes valstybė dalį auklėjimo pareigų sau pasiėmė su Matuko reforma. Kitas ugdytojas yra mokytojas arba antra mama, pradinėse klasėse būna labai globėjiškas santykis. Tačiau vėliau yra daug mokytojų, kurie pervargę, ir patys mokytojai nesijaučia labai gerai, tai jie patys negali duoti tiek žmogiško santykio, kiek norėtų. Per 45 min. turi kažką mokyti, o ne tiesiog kalbėtis.

Dar vienas svarbus dalykas - popamokinė veikla, vaikai gali atrasti sau patinkančias sritis. Būrelių vadovai kitokie ugdytojai, jie savo srities entuziastai, suburiantys vaikus pagal interesą. Valstybės mastu yra neformalaus ugdymo krepšelis, t.y. 20 eurų vienam vaikui. Vienas būrelis per savaitę vaikui yra per mažai", - sako Tėvų forumo tarybos pirmininkas.

Tačiau paklaustas, ar gerėtų vaikų emocinė sveikata, jei jie turėtų daugiau galimybių užsiimti mėgstama veikla, neatsako vienareikšmiškai taip: „Tai labai sudėtingas klausimas. Manau, problemą šiek tiek amortizuotų.

Bet pakalbėkime apie ekonominę pusę. Pažvelkite į Rytų šalis, Pietų Korėją, kurioje mokinių pasiekimai visą laiką yra pirmaujantys, ten labai didelis paauglių savižudybių skaičius. Kelias link gero gyvenimo yra su pasekmėmis. Ir ne kiekvienas tą kelią sugeba atlaikyti psichologiškai.

Mes atėjome iš sovietinės sistemos, kur buvo visi biedni, bet lygūs. O dabar matome Vakarų gėrybes, judame link ekonominės gerovės. Ir tas judėjimas, deja, susijęs ir su savižudybėmis. Kiekvienas tėvas savo vaikams linki geriausio išsilavinimo, bet tai susiję su stresu. Norėtųsi, kad visuomenėje būtų daugiau bendruomeniškumo, šiltų santykių, nors, rodos, judame ta kryptimi. Bet per mažai. Ir emocinės pagalbos reikia dar daugiau. Mes nežinome, kiek yra žmonių, kuriems reikia emocinės pagalbos, nes daug kas tiesiog nesikreipia.Yra dar stigma ir viskas.

Apskritai žmogus turi skirti laiko sau, tai labai svarbu. Gali medituoti, sportuoti.

O mokyklos bendruomenė yra ypatinga tuo, kad čia mokosi visų socialinių sluoksnių vaikai, pati sveikiausia bendruomenė yra mišri, ir žmonės gali bendrauti, spręsti problemas. Reikia kurti vadinamąjį didelį kaimą, kur kiekvienam rūpi kiekvienas vaikas. Mokykla, klasė yra geriausia vieta susiburti tėvams ir mokytojams, kurioje gali būti siekiama geresnės vaikų ateities, geresnės vaikų sveikatos."