1 nuotr.Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė.
„Siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.
Pabrėžiama, kad nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas.
Be to, nors valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia kone 10 mln. eurų, trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu šios kompensacijos yra išmokamos, akcentuoja valstybės kontrolė.
Nors praėjusių metu liepos 1 d. įsigaliojusiais Kelių transporto kodekso pakeitimais buvo siekta padidinti keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičių iki 6 milijonų per metus, šis skaičius 2023 m. tesiekė 4,8 mln., kaip ir metais anksčiau.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES), kurioje vidurkis siekia 7,4 proc.
Taip pat pabrėžiama, kad nuo Kelių transporto kodekso pakeitimų įsigaliojimo vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc.
Akcentuojama ir tai, kad trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, o dalis šio susisiekimo maršrutų net nėra aptarnaujami.
