Kitoniškos eitynės sostinėje pasitiktos protestais

Priekaištai protestuojantiems prie Katedros

Kaip ir buvo anonsavę, kitoniškųjų eiseną ties Katedra pasitiko visuomenininkai iš organizacijos „Patriotiški lietuviai". Pasak jų, į akciją susirinko daugiau negu šimtas žmonių ir, iš esmės, ji praėjo taikiai bei ramiai.

„Žinojome, kad gali būti visokių provokacijų, todėl iš anksto tam pasirengėme ir nusiteikėme. Todėl tiek einančių kolonoje, tiek pavienių asmenų šūkavimai įtakos mūsų akcijai neturėjo, - sakė jie. - Užtat sulaukėme lenkų žurnalistų palaikymų. Mus filmavę kaimyninės šalies žiniasklaidos atstovai neslėpė, kad jų šalyje LGBT vis agresyviau braunasi į visuomeninį gyvenimą ir reikalauja sau vis daugiau teisių, todėl lenkai sveikino mūsų akciją ir linkėjo sėkmės."

Susirinkusieji su plakatais ir tautinėmis vėliavomis išsirikiavo į vieną ilgą liniją ir taip pasitiko bei išlydėjo praeinančią koloną.

Eitynės pasitiktos malda

Tiek sostinės Vinco Kudirkos aikštėje, tiek ties senuoju Žvėryno tiltu stovėję žmonės kitoniškųjų laukė su malda.

V.Kudirkos aikštėje vykusią akciją organizavo krikščioniška viešoji įstaiga „Tiesa išlaisvina". Dar iki akcijos pradžios ji nurodė, kad siekia: „Išreikšti nepritarimą LGBT ideologijai ir jos brukimui Lietuvos visuomenei; Informuoti visuomenę apie sukurtą interneto puslapį stoplgbtideologijai.lt; Šviesti visuomenę apie LGBT ideologijos žalą ir grėsmę Lietuvos valstybei."

Stovintieji ties Žvėryno tiltu tiesiog skaitė maldas. Atrodytų, tame nėra nieko blogo, bet prisiminus buvusio Seimo nario Petro Gražulio istorija, ir tai kam nors galėjo užkliūti.

Vilnius atviras, bet ne visiems?

Visuomenininkas Raimondas Šimaitis dar iki eitynių viešai paskelbė, kad šeštadienį netoli Martyno Maždyvo bibliotekos, laikantis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų, rengs vieno asmens performansą. Apie tai iš anksto buvo informuota ir V.Benkunsko vadovaujama sostinės savivaldybė.

Vyras savo meninei akcijai pasirengė labai rimtai - ant nedegaus pagrindo, gulinčio saugiu atstumu nuo degių objektų, sukonstravo laikiklį, prie kurio pritvirtino keturias spalvotos medžiagos atraižas, o netoliese laikė du gesintuvus.

R.Šimaitis patikslino, kad savo akcija siekė dviejų tikslų.

„Pirma noriu parodyti, kad nereikia bijoti spalvų, nes spalvos gali sušildyti. Tiesa, tik trumpam, o po jų lieka nuodėguliai ir tuštuma. Antra - manau pavyks atskleisti tai, kad visi tie, kurie garsiai šaukia apie toleranciją ir reikalauja jos sau, patys visiems likusiems yra netolerantiški", - atviravo vyras.

Jis pabrėžė, kad yra pradedantis menininkas, todėl prašė labai neteisti, jeigu kažkas pasisuks ne taip.

R.Šimaičio žodžiai netruko išsipildyti: kolonai priartėjus, vienas jos dalyvių priartėjo prie visuomenininko ir apšaukė jį „Gražulio gaidžiu", tačiau šalia stovėjusiems ir viską mačiusiems pareigūnams tai neužkliuvo. Kaip ir tai, kad kitas „tolerantiškas" jaunuolis pabandė R.Šimaitį pastumti.

O štai vėliau pareigūnus tarsi kas pakeitė. Iš pradžių jie kelis kartus prie vyro priėjo, apžiūrėjo jo daiktus, užsirašė asmens duomenis ir neturėjo jokių pretenzijų. Tiksliau, neturėjo jų iki paskutinės akimirkos, kai staiga nusprendė, kad R.Šimaitis „neturi leidimo deginti vėliavos". Kas lėmė tokį požiūrio pasikeitimą ir kur keturiose atskirose medžiagos juostuose jie įžvelgė vėliavą, prisistatyti nepanorę pareigūnai patikslinti nesugebėjo. Kadangi jokio adekvataus paaiškinimo sulaukta nebuvo, R.Šimaitis surengė savo performansą ir tuojau pat buvo sulaikytas, nes „nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams". Kiek jie buvo teisėti ir kodėl vis dar Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui knygas ties M.Mažvydo biblioteka deginti galima, o R.Šimaičiui spalvotą medžiagą - ne, greičiausiai dabar spręs teismas.

Beje, išvedamas R.Šimaitis prašė informuoti sostinės savivaldybę, kad jis norėjo sutvarkyti performanso vietą, tačiau pareigūnai jam to padaryti neleido. Belieka tikėtis, kad ši žinutė pasieks sostinės vadovą V.Benkunską ir už ne savo noru paliktą netvarką visuomenininkui atsakyti nereikės.