1 nuotr.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei teikia siūlymus dėl kelių su pensijų kaupimu susijusių pasiūlymų iš Seimo. Pasirodo, vieną jų pernai rugsėjo pabaigoje, jau baigiantis kadencijai, pateikė konservatoriai.
Pernai rugsėjo pabaigoje konservatoriai Mindaugas Lingė, Jurgis Razma bei Paulė Kuzmickienė registravo pataisas, kuriomis numatoma galimybė dalyviui nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais (t. y., serga sunkia liga; reikalinga paliatyvi pagalba; nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas); atsisakoma asmenų iki 40 metų įtraukimo kas 3 metus (būtų įtraukiama vieną kartą, o atsisakius pakartojama tik vieną kartą po 3 metų); ilginamos ir dažninamos įmokų atostogos (įmokų pervedimus galėtų stabdyti 24 mėn. kas 10 metų (dabar - 12 mėn. vieną kartą per visą kaupimo laiką); numatoma galimybė vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (atsisakymą galėtų pateikti iki spalio 31 d., o ne tik iki birželio 30 d.); dvigubai padidinama vienkartinės išmokos riba (nuo 5 403 iki 10 807 Eur); atsisakoma privalomų periodinių išmokų; numatoma, kad, nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, išmokama sukaupto turto dalis nėra apmokestinama.
Įdomu, kad per visus ketverius kadencijos, kurios metu buvo valdantieji, konservatoriai panašių iniciatyvų nesiėmė.
Taip pat Vyriausybės išvados Seimas paprašė ir dėl kitų susijusių projektų. Dabar jau buvusi Seimo narė Laima Nagienė siūlė pakeisti valstybės prisidėjimo modelį, t. y., laipsniškai (po 0,3 proc.) mažinti iš valstybės biudžeto skiriamą pensijų įmokos dalį, kol 2030 m. ji prilygtų nuliui, bei praplėsti GPM lengvatos taikymą visoms pensijų kaupimo įmokoms.
Dvi didesnės parlamentarų grupės taip pat registravo projektus.
Vienu siūloma suteikti teisę pensijų kaupimo dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir leisti pasirinkti pensijų išmokos rūšį nepriklausomai nuo sukaupto pensijų turto dydžio. Kitu - nustatyti baigtinį priežasčių, dėl kurių dalyvis gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nesukakęs pensijos amžiaus, sąrašą (susirgus sunkia liga; nustačius iki 25 proc. dalyvumo lygį; įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės sunkios finansinės situacijos atveju; kilus grėsmei prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą arba būsto praradimo dėl nelaimingo atsitikimo ar stichinės nelaimės atveju; mirus šeimos nariui, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas; išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu 5 metus; neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą).
Taip pat siūloma neįtraukinėti į pensijų kaupimą pakartotinai, jei asmuo bent kartą atsisakė, susieti gautinas išmokas su pensijų dydžiu, panaikinti periodinių išmokų ir atidėto anuiteto išmokų rūšis; apriboti išlaidas, netiesiogiai atskaitomas iš pensijų turto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo iš esmės pritarti projektų tikslams, tačiau pasiūlyti Seimui projektų nesvarstyti, kadangi „ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės gali būti įgyvendintos tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas".
Mat Vyriausybė Seimui pavasario sesijoje pateiks svarstyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas bei Konstitucinio Teismo nutarimą.
