Kultūros ministras S.Kairys ir jo liberalizmo chaltūra

Taip S.Kairys parodė, kad atrankos, konkursai ir atrankos komisijų svarstymai, sprendimai nieko nereiškia. Tik dėl akių. Visus sprendimus gali nupūsti ministras. Nors tragikomiška, bet liberalas. Nors orientacija aiškiai ne į Vakarus. Ne į klasikinį liberalizmą ir net ne į išsigimstantį liberalizmą. Orientacija į Azijos bajų su didžiausiu arbūzu. Esą aš taip panorėjau ir padariau. Arbūzą atėmiau. Dėkokite, kad dar nešaudau.

Kokia žinia valstybės tarnautojams? Nepraraskite savisaugos instinkto. Slėpkite savo pažiūras, nesiimkite jokių iniciatyvų. Tik taip užtikrinsite partijos ir liaudies vienybę ir neprarasite darbo. Antraip vis vien kokiam nors „politrukui" užkliūsite. O didžiausias nusikaltimas Lietuvoje - būti lietuviu. Pavyzdžiui, ginti savo kalbą. Nes tau atsakys, jog esi nacionalistas, jog lietuvių kalbos niekas nepuola.

Nejaugi? Kai pamatai, jog socialiniuose tinkluose vos ne kas antras „trigerinasi", o komentaruose rašo „penCija", supranti, kad ta lietuvių kalba jau seniai užpulta. Ne kitataučių, bet naivuolių saviškių.

Liberalizmas pagal S.Kairį

Kultūra, kaip ir kultūros ministro postas, turbūt yra mažiausiai geidžiamas į Seimą patekusių partijų kąsnis. Tai ne finansai, ne keliai, geležinkeliai, energetika. Kaip bebūtų, kultūra niekada nesusigundė ryškiausia, perspektyviausia liberalų žvaigždė Eligijus Masiulis. Dabar sėdintis už grotų. Nesakau, kad partijos nesikultūrina. Partiečiai, jeigu nori, kaip žiūrovai stebi spektaklius, klausosi koncertų, bet retai stebi, ką veikia kultūros ministrai. Tad, matyt, net partijos senbuvis Eugenijus Gentvilas nepastebi, ką su liberalizmu išdarinėja jo partietis.

Skaitau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) leidinį, kuriame politinės partijos glaustai išdėsto savo programas-masalus. Iš tokių proginių masalų sunkoka nuspręsti, už ką balsuoti, tačiau nusprendžiau paskaityti, ką rinkėjams žada Liberalų sąjūdis. 2016 m. VRK leidinuke liberalai visai neužsiminė apie kultūrą. Jų arkliukas - mažinti ar bent nedidinti mokesčių. Šįkart apie kultūrą vėlgi neužsiminė. Tačiau įstrigo toks pažadas: „Kol kiti ieško priešų ir įvelia į konfliktus, mes sprendžiame problemas, neleidžiame kurti naujų ir užkertame kelią radikalams, norintiems griauti liberalią demokratiją."

O dabar tą patį sakinį perskaitykime kitaip: „Kol S.Kairys ieško priešų ir įvelia į konfliktus, mes nesprendžiame problemų, leidžiame S.Kairiui kurti naujas ir neužkertame kelio Kairiams, norintiems griauti liberalią demokratiją." Štai toks sakinys būtų artimesnis tiesai!

Groteskiška matyti diktatoriškų polinkių žmogų, įtikėjusį, jog yra liberalas. Blogai, kai žirafa pasivadina arkliu. Įneša tam tikros destrukcijos. Kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, S.Kairys viešai pareiškė, jog „joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą, nesvarbu, ar koncertavęs okupuotoje teritorijoje, ar ne." Ir taip pareiškė žmogus, kurio partijai vadovauja KGB rezervisto duktė. Matyt, KGB rezervistas yra priimtinas „atlikėjas". Skirtingai nuo JAV piliečio Sergejaus Rachmaninovo. Nes šio kompozitoriaus kūriniai, išsigandus ministro, staiga dingo iš valstybinės Kauno filharmonijos repertuaro.

R.Tumino niekas nedrįso užstoti...

Iš kur tokia baimė? Nes tik diktatorius galėjo pareikalauti, kad Valstybinio mažojo teatro direktorius atleistų iš darbo šio teatro kūrėją, meno vadovą Rimą Tuminą. Mat režisierius stato spektaklius Rusijoje. S.Kairys net grasino. Esą rytoj laukiantis arba aiškaus ir nedviprasmiško Mažojo teatro meno vadovo R.Tumino atleidimo, arba tegul Mažojo teatro direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo.

Na, ir kuo ne giminiška siela su Aliaksandru Lukašenka? Išmetusio iš darbo Minsko nacionalinio Jankos Kupalos teatro direktorių, kuris viešai palaikė 2020-ųjų protestus. Taip ir matau Didžiojo Spalio matrosą su naganu, bet S.Kairys jo nemato.

S.Kairys viešai pareiškia: „Atsiprašau, garbusis režisierius (R.Tuminas - aut. past.) man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, belendančio į svetimą šalį."

Moljero „Tartiufas" ir dabar aktualus

Girtam rusų kareiviui iš Buriatijos R.Tuminas irgi nieko nereiškia, tad mūsų S.Kairio ir ne mūsų kario nuomonė šiuo klausimu visiškai sutapo. Karys bogino iš Ukrainos šaldytuvą, o S.Kairys, dirbdamas Kauno savivaldybės taryboje, bogino tai, kas vadinama „čekiukų skandalu". Nesvarbu, kaip Kaune tai buvo įteisinta, bet finansų ministrė Gintarė Skaistė pinigus, gautus Kauno miesto savivaldybės taryboje, grąžino. Jurgita Šiugždinienė dėl „čekių skandalo" atsistatydino iš Švietimo, mokslo ir sporto ministrės posto. O S.Kairys liko. Užsiėmė ne saviplaka, bet R.Tumino moralizavimu. Mirtina liga sergančio žmogaus pjudymu, apkartinusiu jo paskutiniuosius gyvenimo metus.

O Lietuvos menininkų bendruomenė taip bijojo „liberalo" ministro, kad net nesugebėjo R.Tumino viešai užstoti. R.Tuminas statė spektaklius Izraelyje, Ispanijoje, toliau garsino Lietuvą, kol 2024 kovą mirė. S.Kairys R.Tumino laidotuvėse nedalyvavo.

Dauguma menininkų savo prigimtimi yra liberalai. Laisvos sielos. Nepiktos. Svajingos. Gal net šiek tiek pažliugusios, susipainiojusios vertybėse, bet vienodai nemėgstančios diktatūrų. Todėl menininkams, kurie nekaulija iš valdžios pinigų, kultūros ministras ir jo ministerija nereikalinga iš viso. Kam laisvam, kūrybingam žmogui kažkokie tramdomieji marškiniai?

Tiesa, Panevėžio dramos teatras kadaise turėjo diktatoriškų polinkių Juozą Miltinį. Bet jis, J.Miltinis, buvo kūrėjas ir autoritetas. Dar daugiau - jam visokie kultūros politrukai-cenzoriai taip pat nepatiko. O S.Kairys yra autoritetas tik tol, kol baigsis jo kaip ministro kadencija. Tiesa, jo hobis - skambinimas gitara, tačiau, jei būtų baigęs ne teisę ir politologiją, galėtų puikiai vadovauti statybininkų brigadoms, kariuomenės kuopoms ir ten reikalauti visiško paklusnumo. Nes jei gamta sukūrė užsispyrusį diktatorių, tu jo niekaip neperdarysi į liberalą.