Kurjeriai laksto kaip bepročiai

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi vilnietė Rima, pasipiktinusi maisto išvežiotojų elgesiu pėsčiųjų takuose. „Savaitgalį ėjau per sostinės Žaliąjį tiltą pėstiesiems skirta vieta, ir vos buvau nepartrenkta vieno kurjerio, išvežiojančio maistą. Jis važiavo keturrate elektrine transporto priemone, ir gana dideliu greičiu. Tai gerai, kad prieš sukdama į šoną, atsisukau atgal, ir pralėkė tas kurjeris greitai. O jei būčiau nepažiūrėjus, nes juk einu savo zona? Būčiau sužalota 100 procentų. O ką daryti tėvams, kurie vaikus vedasi už rankos, juk vaikai judrūs, tai šen, tai ten. Baisu pagalvoti, kas būtų tokiu atveju", - piktinosi moteris.

Be identifikavimo nieko nebus

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmo poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Mankauskas „Vakaro žinioms" pasakojo, kad tokių lakstytojų neįmanoma nustatyti. Jeigu tokias priemones būtų galima identifikuoti kaip mopedus, tada jos būtų privalomai registruojamos, draudžiamos. Kadangi tokios transporto priemonės nėra registruojamos, klausimas, kaip identifikuoti? Pasak pareigūno, ateina patys įvairiausi žmonių pranešimai į e.policiją.

Anot jo, vien pernai buvo fiksuota apie 3000 pažeidimų, tačiau juose neišskiriami atskirai dviratininkai, paspirtukininkai ar elektrinių dviračių vairuotojai. Tas pats 428 straipsnis taikomas visiems jiems. Taigi pasakyti, kiek pažeidimų padarė būtent elektrinių dviračių ar kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, sudėtinga.

„Skundų mes gauname, bet, pavyzdžiui, paspirtukai klasifikuojami kaip dviratininkai, tas dalykas pats kvailiausias, nes net bendras straipsnis taikomas. Visi jie palenda po vienu straipsniu", - kalbėjo D.Mankauskas.

Kitas dalykas, anot pašnekovo, Kelių eismo taisyklėse niekur nėra griežto draudimo nevažiuoti šaligatviais. Važiavimais šaligatviais išimtinais atvejais leidžiamas. „Atsakomybė - bauda 5 eurai. Kurį čia gąsdina tas dalykas? Mes stabdome ir kai važiuoja su išsikišusiais į šoną kroviniais, nes važiuoti negalima, kai trukdoma kitų žmonių saugumui", - aiškino pareigūnas.

Pagal Kelių eismo taisykles, prasilenkiant su pėsčiaisiais yra reikalavimas sumažinti greitį, kad jis būtų ne didesnis nei 7 km per val., palikti vietos prasilenkiant su pėsčiaisiais. Bet kokiam šaligatvyje ar dviračių take pirmumo teisę turi pėstieji.

„Mes prie kiekvieno nepastatysime po policininką. Čia jau mentalitetas. Mes kalbame apie kurjerius, o kiek dar mieste tėvai veža vaikus ant paspirtuko, nors tai griežtai draudžiama. Jeigu jau tėvai savo vaikų sveikatos ir gyvybės nesaugo, tai ką kalbėti apie žmogų, kuriam alga priklauso nuo to, kiek jis sulakstys su maisto išnešiojimu kartų... Ir tie kurjeriai įspraudžiami į tokį kampą, kad greičiau lakstytų", - dėstė D.Mankauskas.

Visuomenė neturi būti abejinga

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius SABATAUSKAS įsitikinęs, kad paspirtukai, dviračiai, kitos priemonės turėtų būti su indentifikaciniais numeriais. Kas tą trukdo padaryti? Pasak Seimo nario, per mažas visuomenės įsitraukimas.

„Kol visuomenė abejinga, nieko nebus. Galiu pateikti tokį palyginimą: prasidėjus aktyviai agresijai prieš Ukrainą 2022 metais, Vokietijoje net įstatymu buvo uždrausta tiekti ginklus į karo zonas, o kancleris paskelbė, kad siųs letalinį ginklą „Stinger" į Ukrainą. Kodėl tai atsitiko? Nes visuomenė spaudė.

Tai ir čia tas pats. Norint priimti įstatymą, reikia, kad visuomenė tam būtų subrendusi. Tai pagrindinė problema, nes prasideda pasipriešinimas lobistų, vizitai Seime..." - sakė J.Sabatauskas.

Seimo narys pasakojo, jog jo siūlymas buvo neleisti minėtoms transporto priemonėms važiuoti pėsčiųjų taku ar šaligatviu, o leisti važiuoti šaligatviu tik tuo atveju, jeigu kelias yra mišrus - dalis pėsčiųjų eismo, dalis dviračių eismo. „Aišku, pasipylė tada, tai ką jūs, išvarote į gatves, kad jie palįstų po automobiliu? Na, ne. Tiesiog daugiau dėmesio savivaldybės turėtų skirti infrastruktūrai vystyti, dviračių takams. Ispanijoje, Olandijoje, Vokietijoje pilna dviračių takų", - užsienio pavyzdžius teikė J.Sabatauskas ir pridūrė manantis, kad visoms dviratėms transporto priemonėms, kurios valdomos elektriniu varikliu, turi būti privaloma registracija.

Seimo narys sakė suprantąs pėsčiuosius, ypač einančius su vaikais ar augintiniais, kurie lekia tai į vieną pusę, tai į kitą. „Jeigu lenkia dviratis ar paspirtukas, tai gali tą gyvūnėlį mirtinai kliudyti. O vaikui žala tiek fizinė, tiek psichinė gali būti labai didelė. Įsivaizduokite, eini savo teritorijoje, pėsčiųjų zonoje ir staiga atvažiuoja, ir bum. Vilniuje, Gedimino prospekte, iš abiejų pusių važiuojamojoje dalyje yra atskirtos juostos, kur galima važiuoti. Pilna tokių, kurie vis tiek važiuoja šaligatviu. Svarbūs ne tik tavo norai iš taško A nuvykti į tašką B. Reikia žiūrėti ir kitų", - kalbėjo Seimo narys.

Paklausėme ir Susisiekimo ministerijos, ar jai žinoma problema ir ar inicijuojama kas nors pėsčiųjų saugumo didinimui. Sulaukėme atsakymo, kad „geriausiai į jūsų klausimus atsakys Lietuvos policijos atstovai".