1 nuotr.Negalime pasakyti, kiek lapkričių prisimename... Prisimename taip gerai, kad galėtume lenkti pirštus ir skaičiuoti, vardinti, kas kada įvyko.
Žinoma, mes suprantame, kad kiekvienas lapkritis, lygiai kaip ir ruduo, kiti metų laikai, yra visi savaip kitokie. Unikalumo jiems teikia nelaukti įvykiai ir, žinoma, ryškios, įsimenamos datos. Tačiau ir be jų nutinka kas nors ypatingo.
Rudens galas turėtų būti paženklintas dvejopais ženklais: rudeniškais ir šiek tiek žiemiškais. Taip visada būdavę, nes pereiti į žiemą iš karto negalima, prie to reikia pratintis. Įprastą lapkritį mes būdavome pratinami prie šalčio, žvarbos, šlapdribos. Dabar suprantame, kad visa tai nukeliavo kažkur, kad reikia ieškoti visai ne žiemos. Tai ko?
Prieš keletą dienų, jau lapkrityje, stebėjausi skraidančiomis vapsvomis - jos buvo aktyvios, jų buvo daug - net ir be saulės, pilku oru vis skrido maisto ieškoti, rado vabzdžių ir nešė juos į savo lizdą, jaunikliams. Lapkričio pradžioje vapsvos dar aktyvios! Paklausite: negi to anksčiau nebūdavo? Atsakau - tikrai ne. Kaip ir bitės neskraidydavo po žiedus, ir šelmeninės kregždutės nenardydavo virš ežerų.
Į gamtos klausimus vienaip gali atsakyti paprastas komentatorius.... Taip, tvirtins jis, tai yra klimato kaita, nors pats visai neįsivaizduos, kas tai yra ir kaip tai veikia. Galbūt, tai klimato kaita, vienas iš jos poveikių, sakys mokslininkas, nes jam bus per maža tų pirminių duomenų ir tyrimų, kuriuos jis atliko. Žinoma, pasaulyje atlikti stebėjimai bei tyrimai tvirtina, kad už visko slepiasi klimato kaita. Tačiau jos išraiškos ne visur vienodos - gali būti, kad kai kur, kompensuodama šilumą ir sausrą, gamta plūsteli vėsa ir nesulaikomais vandenimis.
Apsilankęs savo krašte, Sūduvoje, stovėjau prie žilvičiais apaugusios kūdros ir žiūrėjau į vandenį, kuris telkšojo pačiam jos dugne, ko gero - trijų metrų gylyje. Trys metrai - tokiam gylyje visoje dirvoje tvyro vandens horizontas... jeigu jūsų šulinys buvo negilus, vadinasi - dabar jis tuščias.
Bet ir žemė ,,tuščia", ir niekas negali planuoti, kada ji prisipildys ,,iki viršaus". Tam reikėtų daug daug lietaus, daug sniego, ilgų atlydžių (atodrėkių), naujo snygio ir vėl - atlydžio... O pavasaris turėtų būti ilgas, labai lėtas, nenutekinantis tirpsmo vandenų sunaikintų upelių vagom.
Dabar tikimės ir laukiame, kad gamta būtų kuo ilgiau rudeniška, orai - švelnūs. Žiema? Kokia dar žiema, jos mums reikia tik per Kalėdas...
Mums patinka taip. Tai kodėl klausiame, kada žiema vandeniu užpildys 3 metrų žemės sluoksnį?
Dėl vieno susitarti paprasta: norime to ar ne, bet lapkritis tikrai nurengs medžius, nuplėš visus iki vieno lapus. Tai vienintelis nenuginčijamas jo darbas.
O visa kita? Palaukime...
Galbūt gruodis pasakys ką nors nauja?
