LAT: 5 mln. eurų „Baltcap“ fondo įmonių ieškinys „Brokers“ gali būti nagrinėjamas Lietuvoje

„Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, jei byloje ieškovių pareikštas objektyviuoju bendrininkavimu grindžiamas solidarusis reikalavimas atsakovams Šarūnui Stepukoniui ir „Brokers“ būtų nagrinėjamas atskirose valstybėse (Lietuvoje ir Vengrijoje), kiltų tarpusavyje nesuderinamų sprendimų grėsmė“, – teigiama kovo 20 d. teismo nutartyje.

Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas netenkino vengrų vertybinių popierių prekybos įmonės prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas vėliau spalį prašymą tenkino, tačiau ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, pareikštą „Brokers“, paliko nenagrinėtą. 

LAT galutinai nutarė, jog, nors atsakovų neteisėti veiksmai byloje įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės sutampa solidariosios atsakomybės faktinis pagrindas, „BaltCap“ įmonėms siekiant prisiteisti žalą tiek iš buvusio investicijų fondo partnerio Š. Stepukonio, tiek iš „Brokers“.

Konstatuota, jog Š. Stepukonis lėšas iš „Žvirgždaičių energijos“, „Nullus“ ir „EN Efficiency PL“ pasisavino turėdamas tikslą jas rizikingai investuoti per „Brokers“ platformą, o pati vengrų įmonė nevykdė pareigos patikrinti Š. Stepukonio investuotų lėšų kilmę.

„Teismas konstatavo, kad „Brokers“, teikęs paslaugas Lietuvos Respublikos rezidentui bei veikęs Lietuvos Respublikos rinkoje, objektyviai galėjo ir turėjo numatyti, jog egzistuoja rizika, kad jam gali būti pareikšti ieškiniai valstybės narės, kurios rezidentui teikė paslaugas, teismuose, jei šis rezidentas (…) neteisėtais veiksmais sukels žalos tretiesiems asmenims“, – nurodė LAT.

Apeliacinis teismas buvo nusprendęs, kad Lietuvoje negali būti nagrinėjama ta ieškinio dalis, kuri apima reikalavimus tik „Brokers“, nes reikalavimai Š. Stepukoniui ir vengrų bendrovei grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir skirtingais teisiniais pagrindais.

LAT teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias tarptautinės jurisdikcijos koncentraciją esant atsakovų daugetui.

„Verslo žinios“ pernai skelbė, jog trys „Baltcap“ fondo bendrovės Š. Stepukoniui ir vengrų vertybinių popierių prekybos platformai pateikė 5,48 mln. eurų dydžio pretenzijas.

Tarp jų „Žvirgždaičių energija“ siekė pristeisti 390 tūkst. eurų, „Nullus“ – 45,5 tūkst. eurų, o „EN Efficiency PL“ – virš 5 mln. eurų.

Pernai vasarį Vilniaus apygardos teismas tenkino šį prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones Š. Stepukonio bei „Brokers“ atžvilgiu.

ELTA primena, kad dėl buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Š. Stepukonio taip pat vykdomas ikiteisminis tyrimas Europos prokuratūroje, jį įtariant fondo lėšų pasisavinimu.

Kaip skelbė tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir jį kontroliuojanti Europos prokuratūra, Š. Stepukonis iš „BaltCap“ įmonių pasisavino apie 42 mln. eurų. 

Iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvos kazino bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijos „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“, o didžioji dalis – virš 31 mln. eurų – buvo pralošta Estijoje esančioje bendrovėje „OB Holding 1“.

Š. Stepukonis Vilniuje sulaikytas pernai vasarį.