Latvijoje nukritęs dronas sukėlė diskusijas tarp politikų: Lietuva neturi tam pritaikytų algoritmų

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, jog šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas. Turimais duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis, į Latvijos oro erdvę ankstų šeštadienio rytą įskridęs iš Baltarusijos, buvo netrukus pastebėtas.

Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas, kalbėdamas apie incidentą kaimyninėje šalyje, teigė, kad dėl tokių situacijų kaltas politikų neveiksnumas.

„Drono situacija parodo pirmiausia ne NATO nepajėgumą, o mūsų: tiek Latvijos, tiek, šiuo atveju, Lietuvos politikų neveiklumą ir bandymą prisidengti tiktai tuo, kada patogu, NATO“, – paskutiniuose Eltos debatuose, vykusiuose ketvirtadienį, sakė buvęs Vilniaus meras.

Jo teigimu, jei dronas įskristų į Lietuvos teritoriją, jį numušti galėtų ir medžiotojas. Tuomet, anot politiko, nereikėtų baimintis nei eskalacijos grėsmės, nei eikvoti brangių resursų.

„Elementarus medžiotojas būtų nukalęs iš savo šautuvo, pasakęs „atsiprašau, sumaišiau su antim“, net pagrindo jokiam konfliktui tarpvalstybiniam nebūtų buvę. <...> Kelti naikintuvus brangius, siųsti greičiausiam žvalgybiniam dronui ir naudoti brangias raketas neracionalu“, – kalbėjo A. Zuokas.

NATO indėlį skeptiškai vertino ir Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas. Anot jo, abejonių kelia tai, kad iki šiol nėra parengtos NATO rekomendacijos, ką tokiu atveju reikėtų daryti.

„Politikai elgiasi bravūriškai, krašto apsaugos ministrai visur – čia viskas tvarkoje, čia mes stebim, matom, lauksim NATO sprendimo ir taip toliau. <...> Turi būt algoritmas, NATO parengtas jau dabar, ką daryti tokiu atveju, ir kaip tai būtų traktuojama“, – sakė parlamentaras.

Jo teigimu, Lietuva pati turėtų imtis iniciatyvos, mat NATO situacijos įvertinimas gali užtrukti per ilgai. Politikas paminėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykusią rugsėjo 11-osios tragediją, kai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis. NATO sprendimą, kad valstybė buvo užpulta iš išorės, priėmė praėjus kone 3 savaitėms po katastrofos. Liberalo teigimu, toks organizacijos delsimas kelia nerimą.

„Štai kur yra problema – NATO yra ganėtinai biurokratiška organizacija, kuri anuo atveju užtruko 3 savaites, kol priėmė traktavimą, kad tai buvo NATO šalies užpuolimas iš išorės jėgų. Man truputį neramu, gal ir dabar vyksta tokie žaidimai, galvojimai, tai kaip čia daryti ir kaip traktuoti“, – nuogąstavo politikas.

Prioritetu išlieka oro gynybos užtikrinimas

Panašiai situaciją vertino ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonus Pinskus. Jo nuomone, Lietuvoje turėtų galioti įvairioms situacijoms pritaikyti algoritmai, kurie leistų situaciją suvaldyti greičiau nei laukiant bendro politikų sprendimo.

„Mes turim kažkokius algoritmus, kai girdim, pavyzdžiui, kad mūsų NATO lėktuvai palydi kažkokius lėktuvus įtartinus rusiškus. Čia toksai pat algoritmas turėtų būt – nereikėtų laukt ministro įsakymo, nereikėtų politikų sprendimų. Algoritmas: įskrido dronas į mūsų teritoriją – turi būt numuštas“, – debatuose teigė parlamentaras.

Anot jo, tolimesnės konflikto su Rusija eskalacijos baimė neturėtų užkirsti kelio saugumo užtikrinimui.

„O tai ką, mes turim laukt, kol tas dronas apsirikęs atskris ir numes kažkokią bombelę? <...> Tokių situacijų gali būti įvairių – ne tiktai dronas, bet ir raketos, ir taip toliau, tai sprendimai turi būti automatiški ir greiti“, – kalbėjo J. Pinskus.

Jis pabrėžė, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą, prioritetu turėtų išlikti oro gynybos užtikrinimas. Šią idėją akcentavo ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Jos nuomone, Lietuva yra nedidelė šalis, tad oro gynybą būtų įmanoma užtikrinti ne tik virš svarbiausių politinių objektų, bet ir virš mažesnių miestelių.

„Įvykis Latvijoje signalizuoja, kad mums verkiant reikia oro gynybos. Ir ne tik ties kariniais pagrindiniai objektais, bet ir ties miestais, ties miesteliais, mums visą Lietuvą (Lietuva nėra tokia didelė) pirmiausia reikia užsidengti oro gynybos sistema ir tada, matyt, iš karto atsirastų daugiau tvirtumo“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Anot jos, jei Latvijos situacija vis dėlto pasikartotų ir Lietuvoje, sprendimus priiminėti turėtų ne politikai o Lietuvos karinės pajėgos.

„Aš girdėjau mūsų <...> kariuomenės atstovo pasakymus, jog jie numuštų tokį droną. Tai, visų pirma, ne ministrai priima tuos sprendimus karinių veiksmų, sutikim, ne politikų tai yra darbas, o tų žmonių, kurie išmano savo darbą, kurie žino, kokia tai yra situacija, ir, matyt, kiekviena situacija yra labai skirtinga, tai neabejoju, kad mūsų kariuomenė, oro pajėgos yra pakankamai kompetentingos, kad priimtų tinkamą sprendimą, ar reikia pakelti NATO oro policiją, ar reikia numušti, ar reikia kažkokio kitokio atsako, juk tų algoritmų yra labai skirtingų, ir tų situacijų gali būti labai skirtingų“, – debatų metu teigė A. Armonaitė.

Provokacijos gali dažnėti

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantis Jaroslav Narkevič, debatuose kalbėdamas apie Latvijoje sekmadienį nukritusį droną, laikėsi nuomonės, kad vykstant karui Ukrainoje, panašių provokacijų skaičius gali išaugti, o sprendimus priimti tokiais atvejais turėtų pagal NATO nustatytą tvarką veikiantys karininkai.

„Sutinku su tuo, kad valstybė turi būti apsaugota gynybine prasme, ir kaip tai padaryti, turi atsakinėti ir priimti sprendimus atitinkami asmenys – tai karininkai šiuo atveju, bendradarbiaujant pagal savo nustatytą tvarką su NATO, su sąjungininkais, ir taip toliau“, – kalbėjo J. Narkevič.

Jis pabrėžė, kad vienintelis būdas išvengti tolimesnės konfliktų eskalacijos – užbaigti vykstantį karą.

„Bus tokių provokuojančių atvejų tikrai kuo daugiau. Tai reiškia, kad karas turėtų būti užbaigtas vienareikšmiškai. <...> Aš manau, kad ne mes čia spręsime, kaip mes benorėtume tą klausimą eskaluoti ar neeskaluoti, bus sprendžiamas klausimas didžiųjų arba reikšmingų valstybių tarpe, ir tas klausimas bus išspręstas“, – teigė politikas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie savaitgalį Latvijoje nukritusį droną, taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti oro gynybą. Jo teigimu, dėl kolektyvinio reagavimo tokių incidentų atveju derėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu.

„Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas yra dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę. Privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio buvo sutarta viršūnių susitikime Vilniuje“, – pirmadienį sakė šalies vadovas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas reaguodamas į situaciją prasitarė, jog incidentas nebuvo netikėtas.

„Yra tam tikra informacija, kuria dabar dalindamasis jau šiek tiek atidarau skrynią, kurios galbūt šiai minutei neturėtume atidaryti. Bet galiu nuraminti, kad tai nebuvo netikėta“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, tikimasi, kad NATO pateiks instrukcijas, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis, bei kokius instrumentus derėtų panaudoti.