LB pristatys galimą minimalią algą 2025 m.: profsąjungos palaikytų 1070 eurų dydį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.

„Mes priėmėme sprendimą palaikyti banko skaičiavimus ir manome, kad racionalu, tikslingai ir visos prielaidos, ekonominiai rodikliai rodo, kad MMA nuo kitų metų būtų nustatytas 1070 eurų“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis laidoje „ELTA kampas“ yra sakęs, kad kol kas pozicijos dėl MMA dydžio neturi ir palauks LB skaičiavimų, tačiau, anot jo, dalį verslų spartus minimalios algos augimas baugina.

„Lietuva, kada buvo sutarta dėl formulės, turėjo labai ambicingą tikslą orientuotis į turtingiausias Europos šalis pagal MMA, todėl turime sparčiausią atlyginimų augimą Europoje. Be abejonės yra momentas, kada tai pradeda verslus, ypatingai paslaugų sektorių, bauginti“, – sakė jis.

Tiek I. Ruginienė, tiek A. Romanovskis taip pat tikino, kad ko gero vėl bus grįžta prie klausimo dėl MMA apskaičiavimo formulės, tačiau artimiausiu metu sutarti dėl pokyčių būtų sunku. LPSK vadovė teigė, kad formulės keitimui šiuo metu apskritai nėra poreikio.

MMA dydį LB nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

ELTA primena, kad 2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.

Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.