Lėkite sveiki, gandrai!

Nesakysiu, kad mes laukėme šios dienos. O jei laukėme, tai su ypatinga mintimi: tikėjomės pamatyti didelį juodasparnių gandrų (taip, gandrai visi balti, tik sparnų plasnojamosios plunksnos yra juodos) pulką, pamoti jam ir palinkėti gero kelio. Švento Baltramiejaus diena - gandrų išlydėtuvės, yra paskutinė vasaros šventė. Taigi, šiandien galime švęsti!

Dar nežinome, ar šiandien matysime gandrus, ar mojuosime jų pulkams. Čia nėra jokios paslapties - gandrai išskrido daug anksčiau, o likusieji pavieniai gali nesusirinkti į didėlesnį pulką. Jei taip ir nutiktų, tokie pulkai sutinkami nedažnai, be to, jie labai skuba... gal supranta, kad vėluoja? Žinia, kartais net rugsėjo pradžioje lyg iš niekur ražienon nusileidžia gandrų pulkas - daug atsargesnių, baikštesnių. Suprantame, kad jie lekia iš šiaurės rytų ar rytų, kad jiems Lietuva yra pakelėje. Skubiai palesinėję, pažiogavę, jie kyla ir skrenda pietvakarių linkui.

Ko čia skubėti, klausiate jūs, ir niekas negalėtų atsakyti, nes orai nuostabiai šilti, lesalo daug, o skristi iki Bulgarijos ar Turkijos, Izraelio, taigi - pirmų tikro poilsio vietų, užtruks savaitę. Tačiau gandrai skrenda, skuba... ne jie tą sugalvojo, tokia tvarka jų paveldėta.

Kada išlėkė mūsų gandrai? Atsakyti lengva ir tą galima daryti labai atsakingai -mokslininkai siųstuvėliais yra paženklinę 11 gandrų! Taigi, šiemet pirmieji jų išskrido rugpjūčio 8 ir 9 dienomis, o paskutinis, vienuoliktasis - rugpjūčio 13-ją. Šiandien visi jie jau praskrido Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją... gal net Libaną ir Izraelį...

Gandrai sugrįš po pusės metų. Ar jie išlėkdami išsinešė vasarą? Vasaros - dar ne, bet kai ko su gandrais netekome. Jūs žinote, kad Lietuvos gyventojai vasaros metu visada valgydavo 5 kartus: pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę. Pavakarius pradėdavo tiekti gandrams atskridus, o jų jau neduodavo nuo švento Baltramiejaus. Taip ir sakydavo: gandras (Sūduvoje „garnys"...) išlėkė, pavakarius išnešė! Ką beveiksi, gyvensime be pavakarių... Ir be gandrų gyventi išmoksime. Juk lieka viltis, kad jie visi sugrįš.

O dabar iki rugsėjo lygiai savaitė. Mes guodžiame save ir tikimės, kad pasikartos pernykštis scenarijus, kad šiluma iš mūsų krašto niekur nedings ilgai, bent jau iki rugsėjo vidurio. Kas bus tada: jau ruduo ar dar šiek tiek vasara?

Yra keletas būdų ne tik vasarai, bet ir visiems pasaulio reikalams bei įvykiams vertinti. Vienas jų, šiandien pats netiksliausias - pagal kalendorių. Kitas - pagal orus; dabar ir jie mažai ką teisingo lemia. Dar galima vertinti pagal gyvūnų ciklus, reiškinius - šis būdas tikslesnis. Tačiau niekas nesuabejos dienos trukme, jos ilgiu. Jeigu norime sužinoti, ar ruduo jau čia, pažiūrėkime, kada ištįsta medžių šešėliai, kada nurimsta vėjas ir pradeda rinktis sutemos. Giedroj vakaras gali būti ilgas, su gervių skraidymu, kregždutėmis, su stirnomis, raudonuojančiomis pamiškės ražienoje. Apniukusių dienų vakarai nugrimzta tamson - ir viskas.

Ar matėte, kaip dabar atrodo paukščiai ir žvėrys, kokie jų apdarai? Paukščiai dar vis šeriasi, skuba auginti poilsio ir kelionių meto rūbą. Daugelis jų tebėra „sukarpyti - supašyti", taigi - dar kol kas nepasiruošę ilgam skrydžiui ir orų permainoms. O žvėrys... jie su vasariniais kailiais, tačiau jau rugsėjį pro ploną kailį ims kaltis ilgi žieminio kailio plaukai, pradės formuotis pavilnė.