LGBT aktyvistai vėl nusitaikė į vaikus

Tokią iniciatyvą neseniai pristatė Lietuvos žmogaus teisių centras ir jo vadovė, Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės antroji pusė Jūratė Juškaitė. Buvo paskelbta, kad renkama parama knygos „Gintarinė širdis" leidybai, o visi prisidėję taps knygos bendraleidėjais.

Primename, kad knyga „Gintarinė širdis" dar 2013 m. buvo išleista Neringos Macatės (literatūrinis pseudonimas - Neringa Dangvydė). Knyga buvo parengta tradicinių pasakų pagrindu ir skirta devynerių-dešimties metų vaikams. Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai. Tuomet tokia knyga sulaukė didžiulio atgarsio.

Knygos leidybą apmokėjo valstybė

Minėtą knygą išleido tuomečio Lietuvos edukologijos universiteto leidykla 500 egzempliorių tiražu, o šios knygos leidybai lėšas (7010 Lt) skyrė Kultūros ministerija. Tuomet Lietuvos tėvų forumas ir kitos šeimoms atstovaujančios organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl tokio pobūdžio knygų platinimo.

Knygą vertino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri tuomet, remdamasi Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, padarė išvadą, kad dviejose pasakose skelbiama informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Sprendimas buvo grindžiamas įstatymo nuostata, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata". Atsižvelgdamas į šią Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendaciją, leidėjas knygos leidinius pažymėjo įspėjamuoju užrašu „Gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų".

Knygos autorė pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris 2023 m. nusprendė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė).

Leis knygą ir ruoš edukacijas vaikams

Nepaisant KT sprendimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas neatšauktas ir jo nuostata vis dar galioja. Tačiau LGBT aktyvistai su leidykla „Lapas" jau ruošiasi knygos išleidimui. Apie tai neseniai pranešė Lietuvos žmogaus teisių centras. Reikalinga suma buvo surinkta per parą. „Ačiū visiems 390 bendraleidėjų, labai laukiu pamatyti visų vardus ir pavardes knygoje - atrodys įspūdingai. Taip pat su komanda sutarėme, kad nesvarbu, ar knygos leidyba bus pelninga, ar nebus, tačiau kovo mėnesį Nepatogaus kino klasė rėmuose rengsime edukacijas moksleiviams ir seminarą mokytojams apie patyčių prevenciją", - pranešė J.Juškaitė.

Pedagogai nebesupranta, kaip dirbti

Tokios tendencijos gąsdina dalį visuomenės. Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi pedagogė iš Vilniaus, kuri sako nebesuprantanti, ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas Lietuvoje dar galioja, ar jau nebe.

„Esu mokytoja ir nebesuprantu, kaip man elgtis po KT sprendimo, kad „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos nuostata apie šeimos vertybes prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas." Ar dabar turiu diegti vaikams genderizmo idealogiją ir pasakoti apie namų ūkį, privalėsiu išpasakoti visas 72 lytis? O gal KT išvardins visas šeimų rūšis? Kad būtų aišku", - stebisi pedagogė.

Ji primena, kad Konstitucijoje 26 straipsnyje parašyta, jog ,,tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus". „Ar šitas Konstitucijos straipsnis jau nebegalioja? O gal tėvų įsitikinimai privalo būti tokie, kokių reikia KT? Gal tėvai jau nebeturi teisės auklėti savo vaikų pagal savo įsitikinimus? Ar nesutikimas pasakoti vaikams apie neaišku kokį šeimų rūšių kiekį jau būtų netinkamas auklėjimas?

Prisiminkime, kas nutiko ilgametę profesinę patirtį turinčiam ir padėjusiam daugybei žmonių psichoterapijos pradininkui Lietuvoje Aleksandrui Alekseičikui, kai jis paskelbė, kad gydo gėjus. Specialisto išmetimas iš darbo akivaizdžiai parodo, kad ne visi turi teisę į 25 Konstitucijos straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė ,,turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas", - sako mokytoja.

Baiminasi žalos vaikams

Ji įsitikinusi, kad KT nuomonė apie „informacijos prieinamumą vaikams" rodo teismo nesupratimą apie vaikų psichologiją: „Vaikai nėra suaugę. Pavyzdys galėtų būti atvejis mano darbe, kai aukšto intelekto vaikas priskyrė dramblį prie skraidančių gyvūnų. Jis tiesiog pamatė filmuką apie drambliuką Dambį. Vaikai informaciją priima tiesiogiai, kaip neginčijamą tiesą, kaip normą. Todėl pedagogikoje neleidžiamos dalykinės klaidos, kai metodinės leidžiamos. Ir kokiais bus formuojami vaikai, kai jiems pradės pasakoti apie 72 lytis? Kai jų nuolat klausinės, kuo jis dabar jaučiasi: berniuku ar mergaite?

Tuoj į ugdymo įstaigas vaikščios transvestitai skaityti knygelių? Tokio ugdymo rezultatai akivaizdžiai matosi JAV. Ir kodėl savo idėjas svetimiems vaikams nevaržomai gali skleisti asmenys dar neseniai turėję ligos kodą?

Manau, kad, vykdydama KT nurodymus, pažeisčiau ne tik pedagoginius, vaikų psichologijos principus, bet ir pačią Konstituciją. Ką man daryti?"