LGGRTC atleidžia direktoriaus patarėją V. Karčiauską: šis kaltina vadovą desovietizacijos proceso stabdymu

Anot komisijos pirmininko, centro vadovybė esą nuo pat desovietizacijos komisijos darbo pradžios kliudė šiam procesui neskirdami naujų komisijos narių, taip pat iš pradžių vengė mokėti komisijos nariams už darbą.

„Mums teko pakeisti ir sekretorę, kuri buvo jų žmogus, buvo ir kitų niuansų, bet jų negarsinome, nes tikslas buvo rezultatas, o rezultatas geras. Ir nepaisant pastangų mums trukdyti, mes judame su geru rezultatu į priekį“, – Eltai teigė desovietizacijos komisijos pirmininko darbą tęsti ketinantis V. Karčiauskas.

Rugpjūčio 7 dieną darbą centre baigsiantis V. Karčiauskas jo atleidimo iš LGGRTC nesureikšmina ir tikina iš desovietizacijos komisijos pareigų nesitrauksiantis.

„Ieškosiuosi naujo darbo, tokio, kad galėčiau ir komisijos pirmininku dirbti, nesiruošiu trauktis. Tai yra per daug atsakinga ir padarytas per didelis įdirbis, kad į viską spjaučiau. (...) Mane į šias pareigas paskyrė Seimas, ne centras“, – sakė komisijos pirmininkas.

Jis pažymi, kad tai jau antras kartas, kai LGGRTC atleidžia jį iš centro vadovo patarėjo pareigų. Praėjusį kartą dėl to sustojo ir pulkininko Kazio Škirpos atminimo vertinimo klausimas, teigia V. Karčiauskas.

„Vėlesnis komisijos darbas gali komplikuotis, kaip tai atsitiko pirmojo darbo sutarties nutraukimo atveju – laiku nebuvo išnagrinėtas Vilniaus miesto mero prašymas dėl atminimo lentos K. Škirpai. Bet suprantu, kad toks ir yra jūsų tikslas – pristabdyti arba sustabdyti desovietizacijos procesą, nes asmeninių tarpusavio problemų mes neturime arba aš jų nežinau“, – rašoma V. Karčiausko kreipimesi LGGRTC vadovui Arūnui Bubniui.

Dėl LGGRTC vadovybės veiksmų įžvelgia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui

Be to, V. Karčiauskas negaili kritikos LGGRTC vadovybei dėl kitų, pasak jo, reikšmingų, bet vis dar neišspręstų klausimų. Vienas tokių – 12 galimai be leidimų pastatytų paminklų teisinio reglamentavimo ir jų perdavimo savivaldybėms procesas, kuris, anot V. Karčiausko, dėl neaiškių priežasčių nėra tinkamai vykdomas.

„Kol dirbau LGGRTC tikėjausi, kad pavyks įtikinti vadovus, kad reikia informuoti apie tai (visuomenę – ELTA), (...) bet šitas faktas toliau slepiamas. O tai pavojinga – paminklai dideli, darbai atlikti neaišku kaip (...), jie pastatyti be projektų, be leidimų ir neaišku, kaip atsiskaityta už juos“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

„Paminklus pastačius kažkas turi juos prižiūrėti, o dabar jie be šeimininkų. Formaliai jo šeimininkai – LGGRTC, bet ar centras važiuos kur nors ko nors prižiūrėti? Šių paminklų priežiūrą reikia perduoti savivaldybėms, kad jos toliau juos ir eksploatuotų“, – sakė V. Karčiauskas.

Tarp minimų objektų – paminklai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams Vytautui Gužui, Leonardui Grigoniui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Aleksandrui Grybėnui, Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.

Teisės aktų reikalavimų galimai neatitinka ir paminklai Lazdijų krašto partizanams, Rygiškių Jono gimnazijos mokytojams ir mokiniams, trims nežinomiems partizanams, taip pat memorialinis ženklas Lietuvos 1918–1940 m. Vyriausybių sušaudytiems ar ištremtiems nariams bei keletas kitų objektų, nurodo V. Karčiauskas.

„Visi šie paminklai pastatyti, tačiau eksploatacijai nepriimti, todėl galimai ne tik neteisėtai panaudotos visuomenės lėšos, bet jie gali kelti pavojų ir žmonių sveikatai bei gyvybei“, – remdamasis ekspertų ekspertizėmis rašo V. Karčiauskas.

Anot V. Karčiausko, LGGRTC vadovu tapęs A. Bubnys buvo ėmęsis sutvarkyti pastaruosius procesus, tačiau „staiga nutilo“.

„Drįstu teigti, kad dėl man nežinomų priežasčių jūs sabotuojate Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo įgyvendinimą ir slepiate galimai neteisėtai pastatytų ir visuomenei pavojingų paminklų atvejus bei jiems projektuoti ir statyti galimai neteisėtai panaudotų visuomenės lėšų atvejus“, – teigia desovietizacijos komisijos pirmininkas.

„Tokie veiksmai, mano ir kolegų nuomone, kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“, – pabrėžia V. Karčiauskas.

LGGRTC vadovas kritiką atmeta

Savo ruožtu LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys griežtai atmeta V. Karčiausko kaltinimus dėl esą tiek paminklų nepriežiūros, tiek desovietizacijos procesų stabdymo.

„Kolegos skambūs kaltinimai dėl jo paties vadovaujamos komisijos darbo trukdymo neturi jokio pagrindo. Priešingai, esu padaręs visus sprendimus, kurie palengvintų desovietizacijos komisijos darbą tiek sprendžiant komisijos narių atlyginimo klausimus, tiek organizuojant komisijos posėdžių aprūpinimą“, – teigiama A. Bubnio Eltai raštu perduotame komentare.

Tuo metu reaguodamas į V. Karčiausko kritiką dėl galimos 12 objektų nepriežiūros, A. Bubnys pažymi, kad techniniai, juridiniai ir kiti šių paminklų statybos pažeidimai buvo nustatyti jam tapus LGGRTC direktoriumi. Tuo metu pats V. Karčiauskas, eidamas ankstesnes pareigas, turėjo laisvę atlikti reikalingus darbus, dėl kurių šiuo metu kritikuoja centro vadovybę, pažymi A. Bubnys.

„Iki mano vadovavimo pastatytų paminklų neatitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas iš esmės buvo sprendžiamas įprasta darbo tvarka įvertinant gaunamus asignavimus ir reikalingas sąnaudas. Nuo 2022 m. lapkričio metus už šią sritį kaip padalinio vadovas buvo atsakingas V. Karčiauskas ir vėliau, jau paskyrus kolegą savo patarėju, šių paminklų problemų sprendimo tempas liko nepakitęs“, – sako A. Bubnys.

„Kolega V. Karčiauskas turėjo tiek mano pasitikėjimą, tiek visus administracinius įgaliojimus įgyvendinti iniciatyvas, dėl kurių šiuo metu viešai pateikia centrui kritiką“, – pabrėžia LGGRTC vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad V. Karčiausko minimų objektų priežiūros ir eksploatavimo klausimais rūpinasi Memorialinis departamentas ir Istorinės atminties įamžinimo skyrius, kurie šių darbų pabaigą planuoja 2028 m.

A. Bubnys taip pat reaguoja į V. Karčiausko pastabas dėl esą naujų desovietizacijos komisijos narių skyrimo vėlavimo pabrėždamas, kad nauji kandidatai Seimui bus pateikti jau rudenį.

Apibendrindamas LGGRTC pažymi, kad V. Karčiausko atleidimą iš centro vadovo vyresniojo patarėjo pareigų lėmė centro veiklos optimizavimo procesai.

„2022 m. birželį buvo atlikta LGGRTC veiklos ir funkcijų analizė ir, remiantis šio tyrimo išvadomis, priimti valdymo sprendimai atnaujinant pareigybių aprašymus, padalinių struktūrą, generalinio direktoriaus patarėjų poreikį, kt. Atsižvelgiant į tai, kad (...) Memorialinio departamento vadovo ir šios srities generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo funkcijos tapo perteklinės bei dubliuojančios, šią pareigybę, kuriai buvo numatyta terminuota darbo sutartis, centro vadovas nusprendė panaikinti“, – teigiama įstaigos raštu perduotame komentare.

ELTA primena, kad Seimas pavasario sesijoje pritarė nuo spalio planuojamai įgyvendinti LGGRTC reformai. Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas. Ją sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo.

Taryba centro generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus, taip pat LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.

Seime priimta reforma kėlė nemažai aistrų tiek viešojoje erdvėje, tiek politiniuose užkulisiuose. Įstatymo priėmimo dieną prie Seimo piketuoti susirinko apie pusšimtį prieš reformą nusiteikusių aktyvistų, taip pat „Nacionalinio susivienijimo“ partijos atstovų. Be to, kai kurie Seimo nariai ragino tobulinti šiuo metu priimtą įstatymo projektą.