Sprendimą dėl kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo įamžinimo priimti turėjęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys sako, jog to padaryti negalintis dėl, anot jo, neteisėtos Desovietizacijos komisijos išvados.
„Kai komisija posėdyje pripažino, kad dėl Kazio Škirpos asmenybės „nėra galimybės priimti išvadą dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma“, vykdytos teisinės konsultacijos, ar galimas centro vadovo administracinis sprendimas šiuo klausimu“, – teigiama LGGRTC pranešime spaudai.
„Konstatuota, kad įstatymų leidėjas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui nesuteikė teisės savarankiškai, t. y. be Komisijos išvados dėl konkretaus viešojo objekto, vertinti viešojo objekto priskyrimo vienai ar kitai kategorijai“, – pridūrė centras.
Rugsėjo viduryje po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragino susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo įamžinimo. Visgi, komisijos išvados tėra rekomendacinio pobūdžio, o galutinius sprendimus priima LGGRTC.
Anot LGGRTC, įstatymai numato galimybę A. Bubniui pašalinti viešąjį objektą, arba konstatuoti, kad jo šalinimui nėra pagrindo. Visgi, jų vertinimu, šiuo atveju sprendimas negali būti priimtas, mat Desovietizacijos komisijos išvada yra neteisėta.
„Komisijos darbą reglamentuojančiuose nuostatuose nustatyti ne tik komisijos išvados formai, bet ir išvados turiniui keliami reikalavimai. Iš komisijos nuostatų priedo matyti, kad atlikusi vertinimą, komisija pateikia ne bet kokią nuomonę, raginimą ar vertinimą, bet konkrečią išvadą, ar viešasis objektas atitinka/ neatitinka Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir pažymi, ar viešasis objektas turi būti pašalintas/ turi būti pakeistas/ ar nėra pagrindo pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą“, – dėsto LGGRTC.
„Šiandien situacija tokia, kad nėra šiuos išvardytus reikalavimus atitinkančios komisijos išvados dėl K. Škirpai skirtos atminimo lentos“, – akcentuoja centro atstovai.
V. Karčiauskas: čia yra išsidirbinėjimas
Savo ruožtu reaguodamas į LGGRTC vadovo poziciją, Desovietizacijos komisijai pirmininkaujantis Vitas Karčiauskas tikina, kad įstatyme nėra numatyta balsavimo forma priimant komisijos išvadas. Pirmininkas A. Bubnio sprendimus vadina „išsidirbinėjimu“.
„Bendras sutarimas yra tas pats, kaip visi vienbalsiai nubalsuotų. Niekur nėra parašyta, kad visi turi kelti rankas, čia yra išsidirbinėjimas. Priimta tokia išvada, kuriai pritarė visi vieningai. Mes tik raginame ir pasakome, kad privalomos 2/3 daugumos mes negalime pasiekti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Koks balsavimas bebūtų tai ir buvo balsavimas. Jis juk nežino ar buvo balsavimas, jis nedalyvavo posėdyje. Balsuoti galima įvairiomis formomis“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.
Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.