Lietuva išgyvens ir be imigrantų

Diskusiją moderavusi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Edita Rudelienė priminė, kad kovą pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje Lietuvai numatomas didelis demografinis sukrėtimas ir siūlomi būdai jo poveikiui sušvelninti. Vienas jų - skatinti imigraciją, taip pat stiprinti privačius pensijų fondus.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad dėl pensijų fondų elgiamasi priešingai - esą bandoma sistemą sugriauti. Visų pirma, siūlant daliai žmonių leisti atsiimti savo pinigus iš fondų. Pasak jo, Estijoje po tokio sprendimo iš sistemos pasitraukė apie 35 proc. kaupusiųjų, o Lietuvoje, kadangi valstybė prie kaupimo prisideda mažesne dalimi, tokių gali būti ir 50 proc. ar net daugiau.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė irgi kalbėjo iš savo varpinės. Ji pyksta, kai verslas raginamas daugiau prisidėti prie kaupimo, nes esą per darbo vietų sukūrimą ir jau mokamus mokesčius darbdaviai jau ir taip prisideda kone trečdaliu. Pasak jos, nepasitikintiems privačiu kaupimu galima leisti iš jo pasitraukti, bet tokiu atveju visos lėšos turėtų būti pervestos į „Sodrą" - tada „nekiltų pagunda pirkti šaldytuvus".

A.Maldutytę šokiruoja EBPO prognozės, kad iki 2050-ųjų Lietuvoje dirbančiųjų skaičius sumažės apie 30 proc. arba puse milijono. Labiausiai ji kaltina buvusią Vyriausybę, kuri kadencijos pradžioje liberalizavo darbo migrantų klausimus, o pabaigoje esą be jokių diskusijų per viską pervažiavo buldozeriu, įvedė kvotas imigrantams, „prisidengdama nacionaliniu saugumu". Ir išreiškė viltį, kad dabartinė Vyriausybė migracijos taisykles peržiūrės, nes esą be užsieniečių Lietuvos darbo rinka niekaip neišsivers.

Teisininkė Dalia Augaitė viešoje erdvėje pritarė siūlymui, kad pasitraukti iš pensijų fondų galima leisti esant labai svarbioms priežastims, nes tą išaiškino ir Konstitucinis Teismas (KT). SADM siūlymuose įvardytos trys pagrindinės priežastys, susijusios su žmogaus sveikata, dėl kurių žmogus galėtų nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir atsiimti visas iki to momento sukauptas lėšas: netekus 70-100 proc. darbingumo, nustačius į SAM sudarytą ligų sąrašą įtrauktą sunkią ligą bei nustačius paliatyvios pagalbos poreikį.

„Tačiau siūlymų yra ir daugiau: pavyzdžiui, beveik dvejus metus - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. - bet kuris asmuo, kurio netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, galės tiesiog pasitraukti iš II pakopos - be jokių papildomų argumentų, nekalbant jau apie „svarbias priežastis", - kalbėjo D.Augaitė. Anot jos, toks siūlymas yra antikonstitucinis, nes KT esą akcentavo, kad priežastys turi būti itin svarbios, mat kitaip nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.

Parlamentarė Rita Tamašunienė „Vakaro žinioms" sako nesutinkanti nė su vienu iš anksčiau paminėtų išvedžiojimų.

„Siūlomas apsisprendimo laikotarpis, per kurį galima pasitraukti nesant minėtoms trims aplinkybėms, yra labai svarbus, nes sistemą padarytų patrauklesnę. Ir nieko antikonstituciško tame nėra, nes tai kaip tik atitinka konstitucinę teisę į savo nuosavybę. Nes sutikime, kad tai - žmonių pinigai, ir jiems turi būti suteikta teisė susigrąžinti juos bet kada, na, gal be tos dalies, kuria prisidėjo valstybė", - kalbėjo Seimo narė.

Politikės teigimu, per apsisprendimo laikotarpį pinigus galėtų atsiimti visi norintys nepriklausomai nuo nieko. O tai būtų paskata ir pensijų fondams konkuruoti tarpusavyje, dirbti geriau, kad žmonės būtų suinteresuoti pereiti pas juos. Pasak R.Tamašunienės, galbūt tokiu atveju sistema veiktų kaip telekomunikacijų sektorius, kur dėl konkurencijos pokalbio minutė tekainuoja kelis centus. Anot politikės, jei ir pastarajame sektoriuje būtų draudimai išeiti iš jo, jei nors kartą ten patekai, tai kainos būtų keliskart didesnės.

R.Tamašunienė piktinasi kalbomis, kad demografines problemas reikia spręsti liberalizuojant imigracijos taisykles.

„Lietuva turi visas galimybes nukreipti savo lėšas, programas į šeimos stiprinimą, jaunų šeimų paramą ir paskatinti gimstamumą vietoje, o ne eiti paprasčiausiu keliu - skatinti imigraciją. Nes tai sukelia daugybę problemų. Geriausias to pavyzdys - Vokietija. Aišku, migracija yra natūralus procesas, kurio nesustabdysime. Tačiau augimo tempas ir taip yra aukštas, dirbtinai jo didinti tikrai nereikėtų. Mažai valstybei tai gresia asimiliaciniais ir visokiais panašiais procesais, mažos valstybės kalbai tai būtų pražūtinga. Todėl svarbiausias dalykas yra tvari šeimos politika, apimanti visas gyvenimo sritis - pradedant pasirūpinimu senjorais, kurie tada leistų jauniems žmonėms lengviau derinti darbą su vaikų auginimu, baigiant darželių prieinamumu bei kitų paslaugų išplėtimu. Turime daug kompleksinių priemonių, tik reikia jas įgyvendinti", - reziumavo R.Tamašunienė.