Lietuviai susimoka ir „meilės mokestį": štai kodėl pas mus taip brangu!

- Papasakokite plačiau, kaip pradėjote lyginti prekių kainas?

- Mūsų istorija prasidėjo nuo 2016 metų, mes kartu su „Verslo žiniomis" pradėjome tą daryti. Idėja buvo nusižiūrėta iš Didžiosios Britanijos. „Verslo žinioms" sunkiai sekėsi, nes tai nebuvo jų kvalifikacija, o kai kreipdavosi į prekybos centrus, šie imdavo gudrauti. Taigi jos kreipėsi į mus. Tuo metu buvau perėjęs nemažai mažmeninės prekybos įmonių.

Nemažai laiko skyrėme metodikai. Susidūrėme ir su tuo, kad žmonės nenorėjo vien pigiausių prekių. 2016 metai - geras gyvenimas, žmonės rašė tiek redakcijai, tiek man, kad nevartoja pigių produktų ir jiems reikia brendų.

Taigi po pirmojo reitingo publikavimo atsirado vadinamasis populiarių prekių ženklų krepšelis, kuris dalinai „pradubliavo" ir tą pigiausią krepšelį. Pavyzdžiui, pigiausias cukrus ir „Panevėžio cukrus". Arba pigiausias batonas ir sumuštinių „Vilniaus duonos" batonas. Susidėliojome neblogą reprezentaciją ir ją nuo 2017 metų kiekvieną mėnesį monitoringuojame. Aiškinamės, kaip kategorijos ir prekės kaitaliojasi. Aiškinamės ne tik pigo-brango, bet ir tai, kas darosi su žaliavomis, kokios tendencijos tarp prekybos tinklų. Ar yra konkurencijos paaštrėjimas, kas vyksta prieš Kalėdas, Velykas ir panašiai.

Pastebėjome, kad tarp prekybos tinklų vyksta konkurencija. Ypač ji juntama tarp „Maximos" ir „Lidl". Šios Velykos vartotojams buvo nuostabus laikas, nes galėjo labai pigiai nusipirkti produktų. Buvo bulvės po 1 centą, ančiukas kainavo pigiau nei broileris, pigiai majonezas, žirneliai. Vartotojai nusipirko galbūt prekybininkams prekiaujant į nuostolį.

Įdomu tai, kad šių metų vasarį mes diskvalifikavome „Lidl" iš savo tyrimo. Nes tyrimo metu, pamačius, kad mes fiksuojame kainas, „Lidl" pradėjo kaitalioti kainas elektroninėse etiketėse, nemažai pozicijų buvo pakeistos. Atėjai fiksuoti dešimtą valandą, vienuoliktą valandą užbaigei ir dar kartą praėjus pamatėme, kad kainos kaitaliojamos. Dėl tokių manipuliacijų mes parašėme, kad „Lidl" tą mėnesį diskvalifikuojame iš reitingo. Nevertiname jų rezultatų. O po savaitės nuėję patikrinti papildomai, pamatėme, kad kainos atkurtos į tą patį lygį, o kai kur - net aukštesnės.

- Kai lyginate atskirus produktus, kokias dedamąsias vertinate?

- Jeigu mes imtume prekių ženklų krepšelį, tai konkrečiai įvardyti produktai, pavyzdžiui, „Milka" šokoladas, „Jacobs" kava. Kas dėl pigiausių produktų - tai yra apibrėžtos tam tikros charakteristikos, pavyzdžiui, sviestas 82 proc., pakelis apie 200 g. Jeigu pakelis 160 g ar 180 g, mes jį fiksuojame, tada perskaičiuojame į kilogramą ir paskui perskaičiuojame į 200 g. Kad būtų bendra palyginamoji bazė. Pas mus įvesti papildomi kriterijai, pavyzdžiui, virta dešra, mes aiškiai įrašėme, kad tai turi būti kiaulienos arba jautienos mišinys, bet vištienos joje neturėtų būti. Nes vištiena atsiranda būtent tada, kada žaliava užbrangsta, ir bandoma palikti tą pačią kainą įdedant pigesnę mėsą. Būna, 57-67 proc. kiauliena, paskui atsiranda mechaniškai atskirta vištiena arba šiaip vištiena, tai žaliava piginama, o kaina padidinama. Tai mes tokias dešras su tokiomis manipuliacijomis iš karto „nufutboliname" ir imame kitą produktą, kuris atitinka kriterijus.

- Ar matote konkrečią savo veiklos naudą?

- Mus jau kvietė Seimo nariai į savo posėdį, jie jau pripažino, kad Lietuvoje maža konkurencija ir trūksta įrankių monitoringui, ką jau kalbėti apie kokį nors poveikį.

Daug kas sako, tai kaip čia kainas nustatinėsime, čia rinka, dar kažkas... Mūsų ponia Šimonytė taip kalba. Visai neseniai mes publikavome naują atvejį - tai Didžiosios Britanijos parlamento ir Konkurencijos tarybos bei Ekonomikos ministerijos iniciatyva, kaip tvarkyti degalų mažmeninės rinkos sumažėjusią konkurenciją; ten situacija kone identiška tai, kurią mes turime Lietuvoje su maistu. Yra didelė degalinių koncentracija didžiuosiuose tinkluose, ir po kovido labai smarkiai išaugo mažmenininkų marža. Dėl to vartotojas permoka. Labai rimtos sumos išeina, buvo suskaičiuota vos ne milijardas svarų sterlingų. Iniciatyva Didžiojoje Britanijoje labai paprasta: inicijuojamas duomenų iš degalinių rinkimas; degalinės pačios turi siųsti informaciją, nustatyta, kaip ta informacija bus atsiunčiama, kaip dažnai. Ši infomacija bus kaupiama pas agregatorių, kad Konkurencijos taryba galėtų prižiūrėti rinką. O šalia dar kuriamas atvirų duomenų mechanizmas, kad visa ta informacija pasiskleistų po rinką. Tai navigacijos priemonės, visokios aplikacijos. Kad vartotojams būtų lengviau rinktis ten, kur jiems geriau. Taigi net ir didieji žaidėjai priversti adekvačiai nustatinėti kainas.

Mes manome, kad atliekame savo misiją, norėtųsi, kad ji būtų labiau pastiprinta ir išplėsta. Tai tikrai naudinga vartotojams. O konkurencinė kova naudinga rinkos žaidėjams, nes tada prasideda inovacijos, ieškoma geresnių sprendimų ir panašiai.

- Jūs pasakykite, kaip užsienio parduotuvėje smarkiai atpinga lietuviškas produktas? Garsusis pavyzdys su „Žemaitijos" sviestu.

- Estijoje „Žemaitijos" sviestas 200 g kainavo 1,09 euro. O pas mus šio sviesto reguliari kaina daugiau nei 2,50 euro. Per akcijas būna mažiausia kaina 1,70 euro.

Manyčiau, pagrindinė problema ta, kad vietinėje rinkoje mūsų perdirbėjai uždirbinėja, mes matėme aibę pavyzdžių. Pieno supirkimo kaina Lietuvoje dabar yra viena mažiausių visoje ES. Pieno pardavimo kainos pas yra labai didelės. Net švedai jau juokiasi iš mūsų, tiesa, dėl saldumynų. Mums buvo siųsti pavyzdžiai net iš Šveicarijos, kur kaina pas mus didesnė arba tokia pat, kaip Šveicarijoje! Perdirbėjai naudojasi lietuvių meile ir lojalumu.

Kitas momentas, galimai egzistuoja susitarimai, pagal kuriuos nustatoma bendra, reguliari kaina visuose prekybos tinkluose, o tai garantuoja labai didelius uždarbius. Tą galima padaryti mažoje, kompaktiškoje rinkoje, tiekėjui garantuojant visus susitarimo elementus, nes kitaip niekaip niekas nenuvažiuos į konkuruojantį tinklą ir nepabaksnos pirštu, kad pala, per pigiai pardavinėji. Patekti į Estijos prekybos tinklą yra gerokai sunkiau, nes ten yra jų vietiniai žaidėjai, ir tie patys lenkai. Ir vienintelį šansą, kokį turi, tai duoti geresnę kainą, nei davė kiti.

Mes juokais šią situaciją (dėl pigesnio kitoje šalyje sviesto, - aut. past.) pakomentavome, kuo toliau nuo Lietuvos, tuo pigiau. Meilė slopsta - atitinkamai mažėja ir produkto vertė... Tiesiog tai yra meilės mokestis.

- Kokia vartotojų reakcija į jūsų misiją?

- Mūsų feisbuko grupė ir kiti socialiniai tinklai smarkiai auga, ir vartotojai ne tik žiūri mūsų publikacijas, jie jau patys informacija dalinasi su kitais. Šviečiamoji veikla yra aktuali ir daug žmonių į tai kreipia dėmesį. Žmonės įsitraukia ir patys dalinasi savo pamokomis, kiti žiūri, kad patys „neužliptų ant grėblio".

Be to, mes planuojame įsivesti tokį dalyką kaip skaneris, ir juo galės žmogus pasitikrinti, kokios kainos yra kitur. Nes viena iš problemų - nuėjęs į kokią nors parduotuvę, nežinai, ar tam tikros prekės kaina kitur yra geresnė. Taigi reikia priemonės, kuri pasakytų: pirk, čia gera kaina, arba kitur yra geresnė kaina. Ir mes tikimės, kad vartotojai įsitrauks ir vienas kitą informuos per mūsų sistemą, kad štai, užfiksavau, gera kaina, tokioje vietoje, tokiame prekybos tinkle. Ir tie duomenys bus renkami gerokai operatyviau, nei dabar leidžiantys metodai.

Mūsų puslapyje prie paieškos laukelio bus skanerio ikonėlė ir bus galima nusiskanuoti, o jeigu nebus informacijos arba ji bus neišsami, tai ją bus galima pridėti. Funkcionalumas jau aprašytas, reikia tik paleisti į gamybą. Mūsų programuotojai yra iš Ukrainos, kadangi ten tai nėra elektros, tai dar kažkas, tai užtrunka viskas. O lietuvaičiai programuotojai šiandien labai orientuoti į asmenines naudas ir dėl visuomeninio prisidėjimo jiems sunkiau. Ir brangu, ir nosys riestos... (Šypsosi.)