Lietuvoje minima Kariuomenės diena: sostinės Gedimino prospektu žygiavo šventinis paradas

Iškilmingos rikiuotės metu karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus iš Rytų šešėliui“, svarbiausia valstybės užduotis išlieka laisvės ir nepriklausomybės apsauga.

„Išrikiuotos Lietuvos ir kitų NATO valstybių karių gretos mums primena gerai žinomą šūkį – jei nori taikos, ruoškis karui. Šiandien jis puikiai tinka mūsų padėčiai apibūdinti. Mes, lietuviai, iš prigimties esame taikūs žmonės, nesigviešiame svetimų žemių, nebandome kitoms tautoms primesti savo kalbos, papročių, kultūros. Labiau už viską trokštame laisvai, saugiai ir taikiai kurti gerovę savo istorinėje žemėje“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė G. Nausėda.

„Tačiau šiomis dienomis, kaip ir prieš 106-erius metus, kada pradėjo kurtis nepriklausomos modernios Lietuvos valstybės kariuomenė – virš mūsų kabo tamsaus pavojus iš Rytų šešėlis“, – įspėjo prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, jog privalu skirti nuolatinį rūpestį Lietuvos gynybos stiprinimui.

„Tegul plačiai nuo šiol ir per amžius sklinda žinia – daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės, daugiau niekada nesiduosime nešami ir blaškomi toli Rytuose kylančių audrų. Esame savo žemės šeimininkai, todėl negailėdami jėgų ginsime tai, kas mums priklauso“, – akcentavo G. Nausėda.

Savo ruožtu karius sveikinęs laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog lietuvių tautos kertinis bruožas – valia priešintis. Todėl šalies kariuomenei jis linkėjo išlikti laisvės ir stiprybės simboliu.

„Kariuomenėje svarbiausia yra žmogus. Kiekvienas karys – nuo savanorio iki generolo – yra pradžia ir pabaiga kiekvieno proceso, žingsnio, mūsų valstybės saugumo“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Svarbu, kad kiekvieno kario širdyje degtų pergalės, tikėjimo ir pasitikėjimo ginklo broliais ugnis“, – kalbėjo jis.

Minėjimo šventėje dalyvavo ir šalyje viešintis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, kariuomenės dienos proga dėkojęs visiems lietuviams už jų paramą prieš Rusijos agresiją kovojantiems ukrainiečiams.

„Noriu pasinaudoti šia iškilminga proga ir padėkoti jums už nesvyruojančią ir išskirtinę paramą Ukrainai. Jūsų pagalba neapsiriboja vien tik dronais, ginkluote ar įranga. Jūsų pagalba yra gilus jūsų draugystės, pasitikėjimo ir mūsų bendrų įsipareigojimų ginti laisvę liudijimas“, – sakė R. Umerovas.

R. Vaikšnoras: blogio jėgos nemiega ir vis bando mūsų ribas

Iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jis tikino – dabar šaliai reikia susitelkimo. Anot generolo, gyvenant neramiomis geopolitinėmis sąlygomis, priešas bando peržengti visas ribas. R. Vaikšnoro teigimu, į tai privalu atsakyti.

„Lietuvai (linkiu – ELTA) susitelkimo. Bet nepamiršti, kad esame ir gyvename tokiu laikotarpiu, kad atsipalaiduoti – negalima. Vis tiek turime išlikti budrūs“, – po šventės žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.

„Nekalbu apie karines grėsmes (...), tačiau hibridinės grėsmės yra labai svarbios, ką matome, kas vyksta aplinkui. Priešai arba tos blogio jėgos nemiega ir vis bando mūsų ribas“, – pabrėžė generolas.

„Mes turime labai gerai pagalvoti – ne tik lietuviai, bet visas Baltijos regionas kartu su Vakarų partneriais – kaip duoti atkirtį. Bet reikia kirsti atgal, nes mūsų nuolaidžiavimai kaip tik teikia mūsų nedraugams tą norą ir galimybę mus išbandyti“, – apibendrino Lietuvos kariuomenės vadas.

Minėjimo renginiai Vilniuje prasidėjo Šv. Mišiomis Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Renginio metu tylos minute prisimintos netektys, Garbės sargybos kuopos kariai pademonstravo defile programą, o ceremoniją vainikavo NATO oro policijos misiją šiuo metu Lietuvoje atliekančių Italijos naikintuvų sveikinimo skrydis.

Šventės metu taip pat įteiktas jau septynioliktasis „Karžygio“ apdovanojimas, skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius. Šiais metais jis skirtas Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariui, vyresniajam seržantui Eimantui Matusevičiui, kuris šių metų spalio mėnesį nuo peiliu ginkluoto užpuoliko išgelbėjo moterį.

Netrukus po iškilmingos rikiuotės prasidėjo šventinis paradas Gedimino prospektu – kariai žygiavo iki Nepriklausomybės aikštės, esančios prie parlamento rūmų.

1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijos įsakymą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, jau po kelių mėnesių stojusi į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę.