Populiarėja ugniagesio profesija, mokykla ketina surinkti papildomą grupę

„Norinčiųjų tapti ugniagesiais yra labai daug – beveik trys žmonės į vieną vietą. Jie tikrai visi motyvuoti, jie žino, kas ugniagesys, ką jis dirbs. Planavome priimti 35, bet priimsime papildomą grupę, vietoje 35 bus 75. Sulaukiam ir žmonių, kurie turi savo verslus, bet jų svajonės padėti žmonėms nebuvo išpildytos. Visi yra labai geros širdies. Jie tikrai motyvuoti, jiems patinka toks darbas – nešti, gelbėti, traukti“, – Eltai sakė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Dievulis.

Jam antrina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

„Susidomėjimas ugniagesio profesija yra gera žinia tarnybai ir mūsų ateičiai. Anksčiau tekdavo ieškoti norinčiųjų, nesurinkdavom visai. Kai baigėsi COVID-19 pandemija, mes sulaukėm skambučių iš Airijos, Anglijos lietuvių kolegų, jie domėjosi, kokios sąlygos Lietuvoje tapti ugniagesiu”, – Eltai pasakojo PAGD atstovas.

Ugniagesių gelbėtojų mokykla skelbia, kad turi puikią naujieną visiems, kurie nori savo ateitį susieti su ugniagesių gelbėtojų bendruomene – mokykla pasirengusi dar labiau didinti ir stiprinti ugniagesių gelbėtojų gretas.

„Netrukus bus formuojamos dvi naujos būsimųjų kursantų grupės po 35 asmenis kiekvienoje. Tai reiškia, kad artimiausioje atrankoje į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą galimybę įstoti mokytis turės net 70 žmonių! Naudokitės šia proga. Atranka bus surengta spalio 7-11 d., o mokslai prasidės lapkričio 4-ąją ir gruodžio 9-ąją. Dokumentų priėmimas nutraukiamas likus mėnesiui iki atrankos pradžios – rugsėjo 6 d.“, – rašoma pranešime.

V. Dievulis Eltai pasakojo, kad kiekvienais metais mokyklą baigia per šimtą būsimųjų ugniagesių, planuojama, kad 2025 metais ją baigs apie 140 gelbėtojų.

„Pusę metų vyksta mokymai, departamentas užsako, kiek reikia, mes paruošiam“, – sakė mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

Du pagrindiniai būsimo ugniagesio atrankos kriterijai: pirmas yra gebėjimų testas, jį sudaro 40 klausimų iš lietuvių kalbos, politologijos, istorijos ir logikos, antra dalis – fizinio pasirengimo patikrinimas – 100 metrų bėgimas arba šokdynė ir kitos fizinio pasirengimo užduotys.

„Tai būsimas pareigūnas, jis duos priesaiką Lietuvai. Jis turi žinoti, kad yra Konstitucija, kada vyko Žalgirio mūšis“, – reikalavimus vardijo V. Dievulis.

Kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, pakanka būti įgijus vidurinį išsilavinimą

„Tai yra žmonės, kurie dirbs komandoje ir nebijos išsitepti. Jų neturi gąsdinti šaltis, karštis, purvinas vanduo. Kviečiam žmones, kurie nebijo išsitepti. Turime mokymo bazę, kuri nenusileidžia kitoms Europos šalims. Mokymas orientuotas į praktinį mokymą, jie klasėje beveik nesėdi. Jie mokosi dirbti su įranga ir technika, su darbo rūbais, kuriuos ras jau darbo vietoje. Išbando įrangą saugiomis sąlygomis, tada darom grupinius užsiėmimus sudėtingoms sąlygom, tada važiuoja praktikai į savo būsimą darbo vietą, kur jau pasišlifuoja, susidraugauja su savo kolegomis, grįžę pas mus išlaiko egzaminus ir tada jau pilnavertis ugniagesys“, – apie būsimo ugniagesio mokymosi ypatumus pasakojo mokyklos pavaduotojas.

Pusę metų trunkantys mokymai yra nemokami, nemokamai suteikiamas ir bendrabutis, kursanto stipendija – iki 200 eurų. Tačiau baigus ugniagesio mokslus, privalu dirbti ketverius metus vidaus tarnyboje.

Ugniagesių gelbėtojų mokykloje nuo liepos 22-25 dienomis vyko atranka į Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą. Liepos 25 dieną po atrankos komisijos posėdžio paaiškėjo 35 nugalėtojai.

Ši profesinio mokymo programa, kuri prasidės rugsėjo 2 dieną ir truks pusę metų, yra skirta asmenims turintiems vidurinį išsilavinimą.

Auga gelbėjimo darbų skaičius

Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo M. Kanapicko, Lietuvos ugniagesiai net tik gesina ugnį, jie dar atlieka ir gelbėjimo darbus.

„Lietuva tokia pat, kaip Vakarų Europos išsivysčiusi šalis, kas susiję su ugniagesyba. Šalyje auga gelbėjimo darbų skaičius, o gaisrų skaičiai mažėja“, – sako M. Kanapickas.

PAGD duomenimis, per septynis šių metų mėnesius (sausį-liepą) Lietuvoje kilo 4 tūkst. 639 gaisrai, juose žuvo 49 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 101 gyventojas patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5 tūkst. 249 gaisrai, o juose žuvo 59 gyventojai, šiemet gaisrų (-11,6 proc.) ir juose žuvusiųjų (-16,9 proc.) mažiau.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko per 10 tūkst. gelbėjimo darbų. Pernai per 7 mėnesius atlikti 7 tūkst. 482 gelbėjimo darbai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo 34 proc.

Minėtu laikotarpiu ugniagesiai gelbėtojai 4 tūkst. 811 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 tūkst. 561 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.

„Šių darbų poreikis ypač buvo išaugęs dėl liepos mėnesio pabaigoje kilusios audros. Vien tik liepos 29 dieną ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 900 kartų vyko šalinti nugriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų audros padarinių nuo kelių, transporto priemonių, pastatų ir kt. Tai didžiausias vienos paros techninės pagalbos darbų iškvietimų skaičius per 20 metų“, – sako ugniagesiai.

Iš viso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente yra 3 tūkst. 536 pareigūnų etatai, laisvų pareigūnų pareigybių – 288, tai sudaro tik 8 proc. neužimtų pareigūnų etatų.

Šiuo metu labiausiai jų trūksta Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje – 10 proc., ir Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje – 9,5 proc.

Statutinių pareigūnų, dirbančių pamainomis, yra 3025, iš jų laisvų pareigybių – 238, t. y. 7,86 proc.

Baigusio Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir pradedančio dirbti ugniagesio gelbėtojo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1160 eurų, po mokesčių, pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį, – 926 eurų.

Atlyginimas didėja dirbant švenčių dienomis, dirbant viršvalandžius arba kenksmingomis sąlygomis. Tuomet ugniagesio gelbėtojo atlyginimas viršija 1 000 eurų.

Gegužę prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniuje piketuoti susirinkę ugniagesiai gelbėtojai teigė, kad jų profesijos atstovams skiriamas nepakankamas finansavimas, o ugniagesių šalyje labai trūksta. 

Visuomenės apklausų duomenimis, Lietuvos visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, ši tendencija vyrauja jau ne vienerius metus. Ugniagesiais pasitikima labiau nei policija.

Pasitikintys ugniagesiais gelbėtojais nurodo per 90,1 proc. gyventojų. Tuo metu jais nepasitiki vos 1,3 proc. respondentų.