1 nuotr.Pirminiame ateinančių metų biudžeto projekte Vyriausybei numačius mažesnį kelių finansavimą nei šiemet, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įsitikinęs, kad kol kas numatytos lėšos valstybės bendrovei „Via Lietuva“ kitąmet nesudarytų galimybių skelbti naujų rangos darbų konkursų.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitąmet biudžete numatyti 784 mln. eurų, kai 2024 m. tam skirta 715,3 mln. eurų.
„Esamo kelių tinklo remontui ir palaikymui 2025 m. lėšų iš esmės nebus, todėl kitais metais „Via Lietuva“ neskelbs jokių naujų konkursų kelių rangos darbams atlikti“, – komentare Eltai sakė Š. Frolenko.
Tiesa, nors parlamente teikiant pirminį biudžeto planą, susisiekimo ministras Marius Skuodis jį vadino „labai geru startu“, kartu tikino matantis galimybes finansavimą keliams kitąmet didinti skolinantis. Politikas yra įvardijęs, jog kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų.
Anot „Lietuvos keliai“ vadovo, bendroms išlaidoms augant beveik 12 proc., kelių finansavimas mažėja daugiau kaip 10 proc., vertinant visas lėšas, kurios per 2024 m. buvo skirtos tokiai infrastruktūrai. Šių pinigų, Š. Frolenko vertinimu, užteks tik jau pradėtiems strateginiams projektams, tokiems kaip „Via Baltica“ ir kelias Vilnius–Utena (šiam projektui biudžete numatyta 20 mln. eurų), užbaigti.
„Jei Seimas patvirtins tokį biudžetą, tai jame numatytos dalies kelių infrastruktūrai pakaks tik 2024 m. įvykusių pirkimų įgyvendinimui, didžioji dalis lėšų bus panaudota jau pradėtiems strateginiams projektams“, – tikino jis.
Anot Š. Frolenko, Seimui teikiamas kelių finansavimo planas yra istoriškai mažiausias, įvertinant bendras kitų metų biudžeto pajamas ir išlaidas.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje kitiems metams (KPPP) skirti 563,2 mln. eurai, Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų, o dar 161,2 mln. eurų – iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų). Šiemet KPPP buvo numatyti 583 mln. eurų, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln., dar beveik 159 mln. eurų – iš ES fondų.
Pasak „Lietuvos kelių“ vadovo, perpus mažesnio nei leidžia galimybės kelių plėtros programos dydžio išlaikymas kitąmet yra „visiškai neproporcingas“, vertinant biudžeto augimą iš automobilių kuro akcizo, vinječių ir kitų su transportu susijusių pajamų.
„2025 m. biudžetas iš mokesčių susijusių su transporto priemonėmis gaus apie 1,2 mlrd. eurų pajamų, bet KPPP skirti planuoja net mažiau nei pusę šios sumos. Tai istorinės žemumos“, – teigė Š. Frolenko.
Jis išreiškia kritiką ir tokią pačią sumą, kaip ir 2022–2024 m. laikotarpiu, 2025-iesiems numatytą savivaldybėms, neatsižvelgiant į infliacijos rodiklius, išaugusias energetikos ir medžiagų kainas.
„Lietuvos keliai“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1058 km automagistralinių ir magistralinių bei 7383 km krašto bei rajoninių kelių, kuriuos būtina tvarkyti. Nuosekliai nedidinant investicijų į kelius, jau artimiausiais metais prognozuojamas ženklus jų būklės blogėjimas.
Nesiimant veiksmų, blogų tiltų kiekis nuo dabar žinomų 110–120 išaugtų bent iki 200.
ELTA primena, kad šią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025-2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lyginant su 2024 m., biudžeto išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
