Lietuvos kraujasiurbiai: kas kanda skaudžiausiai?

- Kokie kraujasiurbiai Lietuvoje aktualūs?

- Iš aktyvių kraujasiurbių yra keturios pagrindinės grupės - bimbalai, sparvos, akliai, žabaliai (tai skaudžiai geliančios musės); kraujasiurbiai uodai; upiniai mašalai (būtent jų gausumas reguliuojamas Nemune), kartais juos žmonės vadina „moškėmis", tokį pavadinimą parsivežė iš Sibiro grįžę tremtiniai; smulkieji mašalai (jie kanda tik švintant arba temstant, kanda ten, kur ploniausia oda).

- Ar klimato kaita Lietuvoje ką nors pakeitė kraujasiurbių pasaulyje?

- Matomų požymių mes nepastebime, uodų gausumas yra panašus, kaip būdavo ankstesniais metais. Populiacija svyruoja, priklausomai nuo to, kiek buvo lietaus, ar pavasaris, vasara buvo šilti. Europoje dėl klimato kaitos atsiranda naujų uodų rūšių, kurios atkeliavo iš Azijos ir kelia pavojų dėl pernešamų ligų. Tačiau Lietuvoje mes tų uodų rūšių dar nerandame. Mūsų duomenimis, ir lenkai dar neranda, tai nėra grėsmės. Kol turime žiemas, daugelis invazinių uodų rūšių negali žiemų pergyventi.

- Įdomu, kaip matuojate uodų populiaciją?

- Kai tiriame mašalus, mes skaičiuojame, kiek mašalų puola žmogų (nutūpia ant žmogaus) per 10 minučių. Uodus gaudome gaudyklėmis ir matome, kad kartais jų būna gausiai, kartais - ne. Esmė ta, kad ten, kur uodams palankios vietos vystytis, jų tikrai būna daug; o sausose pievose, pušynuose, kur nėra balų, kur saulė šviečia, - ten uodų mažiau.

Šiais metais žmonės labiau skundžiasi uodais, ypač pajūryje. Bet yra jūra, didžioji kopa ir už kopos yra užpelkėjimas, ten palankios sąlygos veistis uodams.

- Žmonės skundžiasi, kad sutinsta uodų įkandimo vieta, nors anksčiau to nepatirdavo.

- Uodo įkandimas nėra labai alergizuojantis. Būna lengvas patinimas, kuris ilgai nesilaiko. Yra upiniai mašalai, jų seilės toksiškiausios, - tą nustatė mokslininkai. Būna, kad po įkandimo atsiranda gumbas, sukietėjimas, jeigu mašalai stipriai sukanda, tenka kreiptis ir į gydytoją. Mašalų įkandimai yra pavojingi vaikams.

Dar yra smulkieji mašalai, kai jie kanda, vieni žmonės apskritai to nepajaučia, o kiti žmonės tinsta. Tai jau individuali žmogaus savybė. Juk alergiškų žmonių daugėja, tai ir jautrių vabzdžių įkandimams žmonių daugėja.

Yra higienos teorija, ji teigia, kad mes gyvename labai steriliomis sąlygomis, o mūsų imunitetas pratęs kovoti su bakterijomis, esančiomis aplinkoje. Imunitetas neturi ką veikti, ir prasideda autoimuninės ligos.

- Truputį papasakokite apie uodų gyvenimą, ciklus?

- Paprastai lervos pradeda vystytis balandį, gegužę, iš balų šiais metais uodai išskrido anksčiau, nei įprastai, tai būna gegužės viduryje. Apie Jonines uodų gausumas sumažėja. Pavasarį išsivystę uodai gyvena apie mėnesį. Paskui kitos uodų rūšys išsivysto, todėl matome, kad uodų visada yra.

Viskas priklauso nuo lietaus, jei susidaro vandens telkiniai, kuriuos gali vystytis uodų lervos, tada uodų gausiau.

- Kraują siurbia tik uodų patelės?

- Taip, bet pabrėžiu, kad kraują siurbia tik apvaisintos patelės, tai nereikia sakyti, kad patinai čia niekuo dėti. (Juokiasi.)

- Kokių faktų apie uodus dar nežinome?

- Uodas yra pavojingiausias žmogui gyvūnas pasaulyje dėl ligų sukėlėjų, kuriuos uodas gali pernešti. Beje, maliarinis uodas gyvena Lietuvoje ir visą laiką gyveno, tačiau nėra sukėlėjo, kurį jie galėtų pernešti.

Upinių mašalų, kurie naikinami Nemune, seilės yra toksiškiausios, jeigu jie labai stipriai sukanda gyvulius, jie gali nugaišti. Literatūroje nurodoma, kad nugaišta per 15 minučių. XX a. pradžioje Europoje Dunojuje veisėsi kraujasiurbiai mašalai ir tūkstančiai galvijų pakrantėse krito nuo jų sukandimų. Lietuvoje irgi būta keleto gyvulių kritimo atvejų nuo mašalų sukandimo, kelios karvės krito 1999 metais, taip pat 2005 metais.

- Ką tiriate Gamtos tyrimų centre?

- Kraujasiurbių vabzdžių biologiją ir jų pernešamus paukščių kraujo parazitus. Vietinės žmonių maliarijos Lietuvoje nėra, bet paukščiai serga maliarija, Lietuvoje labai dažnas paukštis turi tą ligos sukėlėją. Jis jokiu būdu nepavojingas žmonėms, jis plinta tarp paukščių ir juos perneša uodai bei smulkieji mašalai.

Informacija

Druskininkų savivaldybėje vykdomas kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas biologiniais preparatais, pagamintais vabzdžiams patogeniškos bakterijos Bacillus thuringiensis var. israelensis pagrindu. Naudojamas preparatas „VectoBac 12AS". Preparato kaina apie 85 000 Eur su PVM.

2024 metais biologinis preparatas buvo naudotas du kartus (gegužę), o jo efektyvumas siekė daugiau kaip 95 proc.

Šaltinis - Aplinkos projektų valdymo agentūra