Litvinizmas: sunerimti ar juoktis?

Kas yra litvinizmas?

Ši slaviškos kilmės pseudoteorija, kurią nuo 2005 m. palaiko ir Rusijos filosofas bei ideologas Aleksandras Duginas, nėra nauja. Kai carinė Rusijos imperija XIX a. prisijungė dalį Abiejų Tautų Respublikos (ATR) teritorijos, buvo įrodinėjama, kad Lietuvos kilmė - slaviška. Esą ją sukūrė Rytų slavai rusėnai, traukdamiesi į Vakarus nuo mongolų antpuolio. O XX a., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, ėmė plisti pseudoistoriniai aiškinimai, kad istoriniai lietuviai yra litvinai. Būtent jiems priklauso Vilnius ir Vilniaus kraštas. O mes, tai yra, tikrieji lietuviai, tik kažkokie apsišaukėliai lietuvisai. Esą ne lietuvisai, bet litvinai yra tikrieji Lietuvos kūrėjai.

Net kunigaikščiai ne mūsų

Baltarusijoje gyvenantis istorikas Mikola Jermalovičius teigia, kad tikroji Lietuva, kurią esą sukūrėme ne mes, lietuviai, bet litvinai, tai yra baltarusiai, buvo didžiulė teritorija tarp Naugarduko ir Minsko. Esą ir litvinų didysis kunigaikštis, o lietuvių teigimu, didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke, kuris buvo litvinų sostinė. Ten Mindaugo garbei pastatytas paminklinis akmuo.

Baltarusių istorikas, kartais vadinamas savamoksliu istoriku, litvinams, tai yra dabartiniams baltarusiams, priskiria ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą (1275-1341) bei jo sūnų Algirdą (1296-1377). Dabartinėje Baltarusijoje, Lydos mieste Gediminui 2019 m. pastatytas paminklas. O Algirdui, vadinamam Olgierdu, 2014 m. bronzinis paminklas Vitebske. Abu valdovai vadinami stačiatikiais slavais, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) - stačiatikių slavų valstybe. Nors ir Gediminas, ir Algirdas save laikė pagonimis ir buvo palaidoti pagal pagoniškas apeigas.

Tiesa, kai kurios šių kunigaikščių žmonos buvo slaviškos kilmės, o kai kurie jų palikuonys buvo slavų kunigaikščių Trubeckojų, Bielskių ir t.t. dinastijų pradininkai. Kita vertus, Gedimino palikuonys Gediminaičiai, pradedant jo sūnumi, Lenkijos karaliumi Jogaila, faktiškai giminiuojasi su visais Vakarų Europos monarchais. Tad kodėl savo pretenzijas į Lietuvą ir jos sostinę dabar puolė reikšti ne vakariečiai, ne ukrainiečiai, o būtent baltarusiai?

Pavojaus yra

Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS neabejoja, jog litvinizmo pseudoteorija yra bent iš dalies pavojinga:

„Tiek pavojinga, kiek litvinizmo pagrindu keliamos pretenzijos valstybių teritoriniam pasiskirstymui, kuris jau yra nusistovėjęs. Tai jeigu litvinizmo pagrindu eina kalba apie teritorijų perskirstymą, tai yra labai pavojinga.

O jeigu litvinizmas apsiriboja tik istoriniais dalykais, kaip dabar mėgstama sakyti, tik istoriniu diskursu, tada galime šnekėtis ir diskutuoti. Tačiau svarbu, ko siekiama.

Atsiranda įvairių šnekų, kas yra ta LDK. Mano galva, galima naudotis LDK istoriniu palikimu ir ukrainiečiams, ir baltarusiams, bet reikia pasakyti, kad tuo metu dar nebuvo nei baltarusių kaip tokių, nei ukrainiečių kaip tokių. Nebuvo tokių tautų. Tiesiog ne-bu-vo! Ir dabar tiesiogiai perkelti į senus laikus dabartines sąvokas yra visiškas nesusipratimas."

Bet į Lietuvą atvykę dirbti statybininkai, vairuotojai iš Baltarusijos gana dažnai lietuviams bendradarbiams didžiuodamiesi užsimena, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai iš tiesų buvo baltarusiai, o Vilnius - taip pat baltarusių.

„Kai sukuriama tam tikra sistema, kuri duoda atitinkamą gerbūvį, kodėl jos nepasisavinus? - retoriškai paklausė I.Stankovičius. - Net nežinau, kaip tai pavadinti. Tai netoleruotina. Čia svečiai atvažiavo, čia duona yra skanesnė - na, tai gerai, tada šita teritorija bus mūsų! Tai yra labai pavojinga. Tas teritorines pretenzijas reikia atskirti nuo istorinio konteksto. Jei mes kalbame istoriškai, LDK palikuonys yra ir tie, kurie dabar save vadina baltarusiais, ir mes, ir ukrainiečiai. Mes visi esame LDK istoriniai palikuonys ir čia nieko blogo nėra.

Bet kai tuo pagrindu paremiamos teritorinės pretenzijos, tai yra blogai. Netgi sakyčiau, labai blogai. LDK kalbėti apie baltarusių tautą kaip ir apie lietuvių tautą nebuvo prasmės, nes tautos dar nebuvo susiformavusios, todėl pernešimas šių laikų kategorijų į anuos laikus rodo istorinę nekompetenciją, rodo tendenciją į vulgarizavimą blogąja šio žodžio prasme. Ir, atleiskite, į mužikiškas pretenzijas. Primityvūs dalykai labai limpa primityviems žmonėms".

Paminklai - ne rodiklis

Baltarusija pastatė paminklą didžiajam kunigaikščiui Algirdui, o mes, lietuviai, kuriuos juokais net galima pavadinti paminklų statymo maniakais, paminklo Algirdui neturime. Tačiau I.Stankovičius sako, jog tikrai nereikia lenktyniauti paminklų statymu su baltarusiais.

„Tai rodo, kad mes tvirčiau stovime, esame labiau save susieję su mūsų istorija, o jie, baltarusiai, tik dabar stengiasi, ieško savo savasties, savo tapatybės ir tą tapatybę nori glaudžiai susieti su LDK. Todėl ir kalba, kad jie LDK sukūrė, kad LDK pagrindinis elementas yra jie, slavai. Nepasiginčysime, kad pagal tuometinę LDK sudėtį slavų ten buvau daugiau. Bet visur tada buvo giminystės ryšiai tarp valdovų skersai, išilgai persipynę. Tačiau tai, kad LDK turėjo daug slaviškų žemių, tai yra faktas. Baltarusiai, kaip sakiau, stato LDK kunigaikščiams paminklus, nes ieško savo savasties. Jie nori nusavinti LDK, o čia dar kažkokie lietuviai maišosi. Todėl ir kelia teorijas, kad lietuviai iš esmės yra slavai."

Komentuoja politologas Kęstutis GIRNIUS:

Aš manyčiau, kad nėra pagrindo dėl litvinizmo labai rūpintis. Suprantama, kai baltarusiai neturi savo tikros istorijos arba jų tautinis sąmoningumas labai vėlai išsivystė, o valstybingumas faktiškai gal tik per pastaruosius 50 metų, todėl yra poreikis iš kitų šalių ir tautų istorijų pasiimti kai kuriuos fragmentus, kad galėtų jais didžiuotis. Aš nemanau, kad šiuo metu yra pavojingas tas dalykas. Čia yra gal tuštybė, didžiuojasi tuo, kuo neturėtų didžiuotis, gal neteisingai didžiuojasi pasisavinę iš kitų, bet kad tai sukeltų kokią nors grėsmę - tai tikrai ne.

Jeigu esame įsitikinę, o aš esu įsitikinęs, kad ta istorija, kaip ją supranta lietuviai, yra teisinga, tai baltarusių pasakojimai yra tik pasakos. Kaip vaikai turi teisę į pasakas, taip ir baltarusiai „patriotai" turi teisę į pasakas.

Nemanau, kad tos pasakos apsunkintų mūsų bendravimą su baltarusių diaspora Lietuvoje. Tai priklauso, koks procentas diasporos yra įsitikinęs litvinizmu ir kaip rimtai tai traktuoja. Jeigu tik iki 20 proc. yra litvinizmo šalininkų ir jie nepažeidžia įstatymų, tai aš tikrai tokio litvinizmo nesureikšminčiau.

Litvinizmo šalininkai labai ryškiai orientuojasi į Vakarus. Jie bando pristatyti Baltarusiją kaip seną Vakarų valstybę. Nors to nebuvo, nes nebuvo Baltarusijos valstybės. Net L.Tolstojaus romane „Karas ir taika" nė karto nepavartotas žodis „Baltarusija". Nebuvo tokios sąvokos. Net geografinės tokios sąvokos nebuvo. Bet baltarusiai yra išradingi, kad turėtų, kuo didžiuotis.

Tad jeigu kokia nors mergaitė mano, kad ji graži, negi mes jai uždrausime taip galvoti, nors tai nėra tiesa?