Lošiama visai ne dėl noro turėti pinigų

- Kas nutinka žmogaus smegenims, kad pasireiškia priklausomybė nuo lošimų? - „Vakaro žinios" klausė Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego MACKEVIČ.

- Lošimo priklausomybė kyla dėl smegenų atlygio sistemos perprogramavimo. Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą - cheminę medžiagą, kuri sukelia malonumo, pasitenkinimo jausmą. Šis procesas vyksta smegenų srityje, susijusioje su atlygiu ir motyvacija. Kaskart patyrus išlošimą ar net jo laukimo jausmą, dopamino lygis pakyla, skatindamas kartoti tą patį veiksmą, t.y. lošti. Ilgainiui šis mechanizmas tampa cikliškas: neuronai „pripranta" prie nuolat didėjančio dopamino poreikio, todėl žmogus lošia vis dažniau, kad patirtų tą patį malonumą.

Tai panašu į priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų - smegenys reikalauja stipresnių stimulų, ignoruodamos neigiamas pasekmes. Be to, prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą, tampa mažiau efektyvi, todėl lošėjui sunkiau kontroliuoti savo impulsus.

Šis procesas nėra įsisąmonintas ir daugelis lošėjų net nesuvokia tikrųjų lošimo tikslų - poreikio tenkintis. Dažnai manoma, kad lošia dėl to, kad turėtų pinigų.

- Ar įrodytas koks genetinis polinkis į priklausomybes?

- Lošimo priklausomybė kyla dėl skirtingų faktorių visumos. Nėra taip, kad netinkamai auklėjant vaiką jis taps priklausomas. Žinoma, tai nereiškia, kad netinkamos nuostatos į lošimus - ypač jų romantizavimas - nesukels vaikui nereikalingo smalsumo, tačiau priklausomybės raida yra gana sudėtingas procesas.

Lytis čia turi didžiausios įtakos, tačiau ne visi vyrai yra patologiniai lošėjai. Reikėtų gilintis, kaip tas žmogus augo, kaip vyko jo raida, kas dalyvavo jo auklėjime, kaip jis pasirinko smalsauti lošime, kas sutrukdė atsispirti impulsams, kokios buvo jo vertybės?

Šiuo metu atkreipiame dėmesį į jaunesnius lošiančiuosius, kurių lošimai prasidėjo paauglystėje, tačiau jie lošė ne žinomus azartinius lošimus, o lošimai buvo siūlomi kompiuterio žaidimų portaluose. Didele problema šiuo metu laikoma vadinamosios lobių skrynios ir kiti žaidimų monetizavimo būdai, apie kuriuos Lietuvoje mažai kalbama, tačiau Europoje jau kelerius metus skalambijama pavojaus varpais. Neretai tai tampa tiltu į azartinius lošimus. Ir tokių pavyzdžių su kolegėmis esame turėję. Ar tėvai turi parengtį kalbėtis apie tai su savo vaikais? Bijau, kad ne.

- Kaip dažnai į jus kreipiamasi, kokiomis problemomis dalijasi žmonės?

- Psichologų konsultacijas Lošimų priežiūros tarnyboje gali gauti nuo lošimo problemų kenčiantys lošiantieji arba jų artimieji. Kai kurios konsultacijos būna trumpalaikės, nes skambinantieji arba gyvai atvykę asmenys turi labai konkretų tikslą gauti konkrečios informacijos arba emocinės paramos. Tokių konsultacijų turime kiekvieną dieną po kelias.

Dažniausiai artimieji domisi dėl pagalbos galimybių Lietuvoje, pagalbos efektyvumu, patarimų, kaip privesti prie pagalbos patį lošiantį asmenį. Neretai artimieji būna sutrikę, bijo suklysti pasirinkdami savo veiksmus ar bendraudami su lošėju, todėl pokalbio metu paanalizuojame situaciją, pasiūlome priimtinus variantus, neretai pastipriname kreiptis pagalbos ir sau.

Pagrindinė artimųjų problema - finansinės lošėjų skolos, nekontroliuojamas lošimas ir, žinoma, ryškūs emociniai svyravimai, su kuriais nėra lengva išbūti. Dažnai kalbama ir apie savo nuovargį, pasimetimą, baimes, didėjantį beviltiškumą.

Lošiančiuosius skirstyčiau į dvi kategorijas: pirmieji - tie, kurie atėjo savarankiškai, su labai aiškiu tikslu keistis, antrieji - atvesdinti artimųjų, su labai žema motyvacija pokyčiams. Su motyvuotais yra lengviau, nes jie įsitraukia į tęstines konsultacijas, lengviau priima pagalbą iš kitų specialistų arba savitarpio paramos grupių. Nemotyvuoti dažniau nori savo elgesiu parodyti artimiesiems, kad jie keičiasi, siekia atkurti pasitikėjimą, kartais galbūt gauti ir finansinę artimųjų paramą. Vis dėlto jie dažniausiai atmeta bet kokias pagalbos galimybes, tiki, kad susitvarkys patys. Dažniausiai stengiamės priimti tokių asmenų nenorą keistis ir kartu paabejoti tokių sprendimų naudingumu, peržiūrėti realią situaciją, naudingus ir kenksmingus dalykus. Žodžiu, pabandome sužadinti kritinį mąstymą.

Kadangi galime suteikti ne daugiau kaip 10 sesijų vienam asmeniui, suprantama, per tokį laiką negali įvykti akivaizdžių asmenybinių pokyčių, tačiau per šį periodą asmuo gali pasigilinti į savo problemas, elgesį, paliesti kitokį požiūrio kampą, formuoti sąmoningumą.

2024 metais 77 asmenims suteikėme ilgalaikes konsultacijas. Šiuo metu konsultacijas gauna 7 asmenys.

- Priklausomybę nuo lošimo pirmiausia pastebi asmens artimieji?

- Galima sakyti. Bent jau jie pirmieji atkreipia dėmesį į probleminį elgesį. Suprantama, artimiesiems kyla klausimų, kaip dirbantis asmuo - neretai uždirbantis gana neblogus pinigus - negali įsigyti elementarių daiktų ar priemonių buičiai pagerinti, skolinasi. Žinoma, ne visi lošėjai atviri su artimaisiais, dauguma jų ne tik slepia problemą, bet ir meluoja: „tai algos nesumoka", „tai automobilis sugedo", „tai teko draugui padėti didele pinigų suma".

Daugelis lošėjų ir patys problemos nemato, tiksliau mato tik jos finansines pasekmes, tačiau nuoširdžiai tiki, kad tai vyksta ne dėl to, kad jie yra priklausomi. Tiesiog „netinkamai sulošė" ir tiki, kad kitą kartą jiems būtinai pasiseks... Dėl sutrikusio mąstymo ilgametis lošimas toliau tęsiamas, dėl to gilėja finansinės problemos. Skolos ima slėgti, o meluoti darosi vis sunkiau, visa tai kelia didžiulę įtampą, stresą, tai turi poveikį žmogaus emocinei būsenai. Lošiantieji tampa irzlesni, piktesni, nusivylę, neretai linkę konfrontuoti, mažiau pakantūs namiškių emociniams svyravimams, kyla konfliktai. Dažniausiai tokios būsenos stumia rinktis lošimus kaip būdą užsimiršti, nusislopinti, tačiau jis nėra įsisąmonintas, lošėjai už savo būsenas perkelia atsakomybę kitiems. Tai lošimo organizatorius apgauna, tai žmona nervina ir nesupranta, tai tėvai reikalauja kažko. Visi kalti, bet ne aš.

Atsakomybei prisiimti reikia būti sąmoningam, kritiškam savo elgesiui. Tai nėra būdinga priklausomiems asmenims tol, kol jie aktyviai lošia.

- Kaip gydoma priklausomybė nuo lošimo?

- Iš to, ką apie gydymą pasakoja mokslininkai, tyrinėjantys šią problemą, gana efektyvi yra psichoterapija, psichosocialinė reabilitacija, anoniminių lošėjų grupės. Kai kurie klientai naudojasi visomis išvardytomis priemonėmis. Mano manymu, svarbiausia yra noras keisti savo gyvenimą ir veiksmai. Jei gydymas yra lengvas, tai ne gydymas, o poilsis. Visi svarbūs pokyčiai dažniausiai kyla iš diskomforto.

- Lošimo problemos - vyrų problemos?

- Remiantis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenimis, 87 proc. prašymus pateikusių asmenų yra vyrai. Gerokai didesnį vyrų įsitraukimą į azartinių lošimų problematiką aprašo ir mokslininkai. Teigiama, kad tai priklauso nuo to, jog vyrai turi didesnį polinkį rizikuoti, yra drąsesni tyrinėti nepažįstamas veiklas, labiau nei moterys linkę į azartiškumą, impulsyvumą. Tam turi įtakos ir sociokultūriniai veiksniai. Reikia pripažinti, kad daugiausia vyriškoji lytis turi polinkį ne tik į priklausomybes, bet ir nusikalstamą elgesį, agresiją. Šiuo metu dažnėja diskusijų, kad gal tai susiję ne su lytimi, o su tuo, kad mes mažiau rūpinamės vyrų emocine sveikata.

- Kokiomis lošimo platformomis dažniausiai naudojamasi? Ar galima sieti lošimo rūšį ir dažnesnę priklausomybę?

- Turbūt nuo pat Covid pandemijos laikotarpio buvo pastebėta, kad internetiniai lošimai tampa vis populiaresni ir jų augimas, palyginti su kitomis lošimų rūšimis, yra daugiau nei 60 proc. Tai siejama ir su bendru technologiniu progresu pasaulyje.

Kalbant apie lošimų rūšies rizikingumą, mokslininkai ilgą laiką teigė, kad didesnę įtrauktį turi elektroninės lošimo mašinos, tokios kaip lošimo automatai, kadangi tokie įrenginiai turi daugiau stimulų, nei, pavyzdžiui, kortų lošimas. Lošimo įrenginiuose yra ir animacijos, ir garsų, dažnai yra „lošimo lošime" elementų, tai tik pastiprina įsitraukimą.

Kalbant apie interneto lošimus, beveik visi lošimai tampa elektroniniai, jie papildomi įvairiais stimulais, tampa patrauklesni. Kita vertus, kad pradėtumei lošti, nereikia pasipuošti, nereikia niekur važiuoti. Tiesiog paimti telefoną ir lovoje gauti tai, ką gali pasiūlyti lošimų verslas. Tikrai nesutinku su nuomone, kad vieni lošimai yra rizikingesni už kitus. Tokie vertinimai gali sukelti netinkamas nuostatas į pačius azartinius lošimus ir sudaryti nuomonę, kad yra saugių lošimų, - o tai netiesa.

Taip pat mes galime kalbėti, kad yra saugesnio alkoholio. Esmė yra suvartojamas kiekis. Lošimuose - tas pats. Esame turėję nemažai patirčių su asmenimis, kurie lošė, kai kurių lošimo operatorių taip giriamus „nuosaikius" lošimus ir prasilošė neką mažiau nei asmenys, lošdami, pavyzdžiui, kazino.

Manoma, kad kompulsyvus lošėjas turi lošti viską, deja, ne. Dauguma lošiančiųjų turi vieną pamėgtą lošimo rūšį, to užtenka, kad jo gyvenimas taptų kančia tiek jam, tiek artimiesiems.

Didelę reikšmę įsitraukimui turi laiko intervalas nuo statymo atlikimo iki rezultato gavimo, kuo jis yra trumpesnis, tuo rizika aukštesnė.