1 nuotr.LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skeptiškai vertina nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotą auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo principo taikymo. Anot jos, ši priemonė yra perteklinė bei gali kelti grėsmę redakcinio nepriklausomumo užtikrinimui.
„Pastaraisiais metais LRT buvo padaryta daug žingsnių aukštesnių etikos standartų ir nešališkumo linkme: buvo sukurta ir LRT Tarybai pristatyta išsami redakcinė politika, aktyviai veikia LRT savireguliacinė žurnalistų etikos komisija, organizuojamos žurnalistų diskusijos ir mokymai“, – rašoma LRT vadovės atsakyme Eltai.
Ji pažymi, jog 2023 m. LRT tapo Tarptautinio faktų tikrinimo (IFCN) tinklo nare, įstaigai buvo suteiktas IFCN Kodekso signataro statusas, patvirtinantis, kad LRT atitinka ir laikosi IFCN etikos ir skaidrumo principų.
„Tad tokį LRT Tarybos užsakytą auditą vertinu kaip perteklinį ir nevienareikšmišką, dar ir dėl to, kad jam atlikti trūksta įrankių, objektyvios metodikos, kvalifikuotas duomenų rinkimas ir interpretacija gali būti subjektyvi, išlieka klausimas apie audito rezultatų interpretavimą ir panaudojimą. Tą esu išsakiusi ir pačiai LRT Tarybai“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Matau grėsmę, kad tokio pobūdžio auditai gali vesti prie redakcinės nepriklausomybės pažeidimų ir žurnalistų savicenzūros“, – pridūrė ji.
Praėjusios savaitės pabaigoje LRT tarybos komiteto sprendimu buvo pradėtas auditas, kuriuo tikrinama, kaip šioje žiniasklaidos priemonėje dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme. Tai Eltai patvirtino LRT atstovė ryšiams su visuomene Augustė Mikulėnaitė.
Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kiek anksčiau jau kreipėsi į LRT tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas auditas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Pirmadienį į LRT tarybą dėl tokio sprendimo viešai kreipėsi ir žurnalistų asociacijos.
ELTA primena, kad kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.
Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021-2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.
Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
