LRT antradienį atsiskaitė visuomenei už tai, ką nuveikė pernai. Veiklos ataskaitą pristačiusi visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įrodinėjo, kad dirbta kone be priekaištų, tiesa, kiek kitokios nuomonės laikėsi naujasis LRT tarybos vadovas Mindaugas Jurkynas.
Finansinė ataskaita vakar nebuvo pristatyta, tačiau ji verta dar didesnio dėmesio, mat paaiškėjo, kad LRT vadai uždirba daugiau net už premjerą, kurio alga - apie 8740 eurų, o transliuotojo išlaidos kasmet auga milijonais eurų.
„Ne vienus metus LRT yra įvardinama kaip viena patikimiausių žiniasklaidos priemonių - vertiname tai ir stengiamės būti kuo atviresni, atsižvelgti į mūsų auditorijos poreikius ir pastabas", - rimtai dėstė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji sakė įžvelgianti grėsmes dėl Seime kelią besiskinančio siūlymo atlikti valstybinį LRT veiklos auditą, nors šiaip jau, jei nėra ką slėpti, tai ir auditai neturi būti baisūs. LRT vadė tvirtino, kad ši „Nemuno Aušros" lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų iniciatyva gali būti politizuota.
„LRT yra audituojama nuolat, auditą patį iš savęs vertiname kaip galimybę tobulinti savo veiklą, tačiau matau grėsmę iš kai kurių koalicijos partnerių kalbėjimo. Tai, ką girdime - įvyks auditas, o tada pakalbėsime apie LRT finansavimą - reiškia, kad dar neprasidėjus auditui, net nepriėmus Seimui sprendimo dėl paties to audito nutarimo ir įpareigojimo Valstybės kontrolei jį atlikti, jau kalbama apie tai, kad pažiūrėsime, ar tiek reikėtų finansuoti LRT", - antradienį kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė, toliau vardindama vien tai, ką esą gero pernai nuveikė LRT.
Netgi akcentavo, kad sporto transliacijos tapo prieinamesnės įvairiausių skonių žmonėms, nors LRT net nesugeba parodyti tarptautinių futbolo (kuris yra sporto karalius) klubo Vilniaus „Žalgiris" rungtynių.
Savo ruožtu nauju LRT tarybos pirmininkus neseniai paskirtas Mindaugas Jurkynas pažėrė nemažai kritikos.
„Turėjome ir probleminių aspektų. Pavyzdžiui, etikos kontrolieriaus pozicijos neturėjome pusmetį, vyko keli konkursai. Turėjome rezonansinius atvejus - Savukyno, Ramanausko. Taryba tuos dalykus pastebi ir išsako savo pastabas", - teigė M.Jurkynas.
Jis akcentavo ir naujo LRT pastato įsigijimo klausimą. Pastato sumos neįvardino, tačiau Seime per plenarinį posėdį ją buvo įvardinęs Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. Jis suabejojo, ar dabar, kai taip reikia pinigų gynybai, nėra puota maro metu, kai „LRT sau statosi naują būstinę už 84 mln. eurų".
Tiesa LRT ataskaitoje apie statybų kainą kol kas neužsimenama. Teskelbiama, kad pernai baigėsi LRT pastato architektinės idėjos konkursas, nugalėtoju komisija išrinko projektą „6 kiemai" (autorius - Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija"). Su nugalėtoju pasirašyta sutartis dėl naujojo LRT pastato projektavimo. Pradėjus projektavimo darbus, bus skaičiuojama šio projekto statybų kaina. Projektui finansuoti ketinama imti ilgalaikę paskolą.
Antradienį buvo pristatyta tik LRT praėjusių metų veiklos ataskaita, tačiau „Vakaro žinios" pasidomėjo ir finansine ataskaita bei rado ten įdomių faktų. Pavyzdžiui, generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pernai per visus metus gavo per 105 tūkst. eurų algos (neatskaičius mokesčių), arba beveik 9 tūkst. eurų per mėnesį, jos pavaduotojas Gytis Oganauskas - 92,6 tūkst. eurų algos, 1,4 tūkst. eurų priedų bei 3,9 tūkst. eurų premijų. Departamentų/tarnybų vadovai, kurių iš viso buvo 6, bendrai gavo per 581 tūkst. eurų algos, o su priedais, premijomis bei kitomis išmokomis - beveik 617 tūkst. eurų.
LRT sąnaudos auga kaip ant mielių. Jei 2020 m. išleista 47,5 mln. eurų, tai po to išlaidos sparčiai didėjo kasmet: 54 mln. eurų, 57 mln. eurų, 63 mln. eurų ir 73 mln. eurų pernai. Lyginant su 2023 m., pernai sąnaudos didėjo viskam, išskyrus telekomunikacijų paslaugas (2023 m. buvo 332 tūkst. eurų, pernai - 233 tūkst. eurų arba maždaug 99 tūkst. eurų mažiau). Labiausiai ūgtelėjo darbo užmokestis su „Sodros" mokesčiais (nuo 20,8 mln. eurų iki 25 mln. eurų), brango programų kūrimo sąnaudos (nuo 5,9 mln. eurų iki 7,1 mln. eurų).
Nėra ko stebėtis dėl išlaidų, nes ir pajamos kasmet auga itin sparčiai - nuo 47,6 mln. eurų 2020-aisiais iki 73,5 mln. eurų pernai. Didžiausią finansavimo dalį sudaro biudžetinis finansavimas - pernai mokesčių mokėtojams LRT išlaikymas kaštavo 63 mln. eurų. Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių. Dėl gynybos reikmių padidinus akcizą, visuomeninio transliuotojo finansavimas gali būti iš naujo svarstomas Seime.
Beje, klausimus, susijusius su LRT veikla, galėjo užduoti ir pristatyme „gyvai" nedalyvavę asmenys. Vienas iš tuo pasinaudojusių - sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, pasiteiravęs, kiek LRT per metus išleidžia Arūno Valinsko bei Edmundo Jakilaičio prodiusuojamoms laidoms įsigyti.
LRT generalinės direktorės pavaduotojas G.Oganauskas pareiškė, esą visų skaičių prisiminti neįmanoma, tačiau neva kainos LRT portale skelbiamos viešai. Deja, ten prie daugumos pirkimų nenurodoma, iš ko paslaugos perkamos, o ir prie kainos daug kur nurodoma: „konfidencialu".