Socialdemokratai, prieš Seimo rinkimus žadėję pažaboti išaugusias kainas bei jų poveikį žmonių gyvenimui, jau ima ieškoti būdų, kaip stebėti maisto kainas ir aiškintis, kodėl jos kinta. Belieka klausimas - ar tokia iniciatyva bent šiek tiek sumažins kainas?
Kai pomidoras brangesnis už mėsą
„IKI" prekybos centras praneša, kad šiemet beveik mėnesiu anksčiau prekyboje pasirodė pirmieji lietuviški pomidorai ir jau aiškina, kokių patiekalų galima iš pomidorų pasiruošti. Kita vertus, ar daug Lietuvos šeimininkių ryžtasi pradžiuginti savo šeimas lietuviškais ar kitokiais pomidorais, kai šios daržovės kaina, portalo Pricer.lt duomenimis, svyruoja nuo 1,35 Eur iki 7,95 Eur už kilogramą. Gali rinktis iš lietuviškų, sicilietiškų, kekinių, avietinių ir t.t. Bet ar normalu, kad pomidoras jau yra brangesnis už mėsą, kiaušinius? O šviežias poras - vienetas (3,95 Eur) - brangesnis už kilogramą šviežio kiaulienos kumpio be kaulo (3,59 Eur).
Tad ir savo rinkimų programoje socialdemokratai skelbė, jog „ekspertų vertinimu, žymi kainų pakėlimo dalis lieka nepaaiškinta". Juolab Lietuvoje, kurioje kainų šokas bei infliacija gerokai viršija ES vidurkį.
Tad socialdemokratai žadėjo vykdyti sisteminę maisto utilizavimo stebėseną, įpareigoti prekybos centrus skelbti informaciją apie išmetamo maisto kiekius ir pranešti, kokioms konkrečioms organizacijoms maistas perduodamas.
O kol kas Gintauto Palucko Vyriausybė inicijavo Maisto tarybos kūrimąsi. Tokios maisto tarybos, anot socialdemokratų partijos Žemės ūkio komiteto vadovo Leonardo Marcinkevičiaus, veikia kitose valstybėse. Į jas įtraukiami pažeidžiamiausių socialinių grupių atstovai, ūkininkai, prekybininkai, profesinės sąjungos, maisto bankai, jaunimo atstovai ir t.t.
Maisto taryba stebėtų maisto grandinės skaidrumą, sektų, kad prekybininkai nediskriminuotų smulkiųjų maisto gamintojų, siektų mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo.
Kita vertus, jei kalbame apie maisto produktų kainų atotrūkį, Vilniuje maisto kainos tikrai didesnės nei kokiame nors provincijos turgelyje ar parduotuvėlėje. Nes vietiniai žmonės tų vilnietiškų prekių tokiomis kainomis neįpirktų. Pirmųjų žygių, kaip sumažinti maisto kainas, ėmėsi ir socialdemokrato Algirdo Syso vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Susikvietęs Lietuvos Banko, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės duomenų agentūros atstovus aptarti maisto kainų augimo tempus bei priežastis.
Žaliavos pigo
Lietuvos banko atstovė Laura Mociūnaitė pateikė analizę, kurioje teigiama, jog 2021-2022 m. maisto kainos išaugo, tačiau po to dvejus metus buvo stabilios ir pernai buvo 0,2 proc. mažesnės nei užpernai. Tiesa, paskutinį praėjusių metų mėnesį kainos 1 proc. šoktelėjo, mat ypač pabrango pieno produktai, taip pat brango aliejai, kiti riebalai ir saldumynai.Visos maisto kainos augo tik 1 proc., o pieno produktų, vaisių kainos buvo 4 proc. didesnės nei 2023-iaisiais. Ryžiai, palyginus su 2023-iaisiais, pabrango penktadaliu, o sviestas - dešimtadaliu. Mėsa, žuvis esą pernai kainavo maždaug tiek pat, kiek užpernai, o daržovės pernai, palyginus su užpernykščiais metais, buvo 6 proc. pigesnės. Bulvės netgi apie 18 proc. pigesnės. Tačiau 82 proc. sviesto kaina, nuosekliai apie 1,5 metų mažėjusi, dabar užkilo. Vienas kilogramas sviesto dabar kainuoja apie 15 Eur.
LB atkreipia dėmesį, jog maisto kainų augimui didelės įtakos turi žaliavų kainos. Žaliavos 2024 m. pabaigoje buvo pigesnės nei 2023 m. O palyginus su 2020 m., praėjusių metų trečią ketvirtį kiauliena buvo pigesnė 14 proc., grūdai - 8 proc., o elektra - 5 proc. O darbo užmokestis maisto pramonės sektoriuje didėjo apie 50 proc.
„Eurostat" duomenimis, užpernai maisto kainų lygis Lietuvoje buvo maždaug 1 proc. didesnis nei ES vidurkis, o Estijos - net 6 proc. 2024 m. mūsiškės maisto kainos buvo artimos ES vidurkiui, mėsa buvo 80 proc. pigesnė, bet pieno produktų kainomis ES vidurkį viršijome net 17 proc. Tačiau bendrai Lietuvoje maisto produktai, palyginus su 2023 m., atpigo 1,2 proc. O visoje Europos Sąjungoje per tą patį laikotarpį vidutiniškai pakilo apie 2 proc.
Ateityje, kaip prognozuoja ekonomistai, maisto kainos palaipsniui didės ir augimas bus toks, koks buvo įprastas iki pandemijos. Pernai žemės ūkio produktų kainos Lietuvoje pakilo 1 proc., ES 2,1 proc., o euro zonoje - 1,5 proc.
Kalta ir ECB pinigų politika
Kas kaltas dėl maisto kainų augimo? Įprasta aiškinti, jog kainos kilo dėl pandemijos, dėl brangstančios energetikos, bet buvęs premjeras, Seimo Biudžeto ir finansų pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nurodo dar vieną priežastį.
Anot A.Butkevičiaus, kainas sukėlė ir pinigų politika. Kai per pandemiją Europos Centrinis Bankas leido kai kurioms valstybėms pasiskolinti už nulines palūkanas. Anot A.Butkevičiaus, 2021 m. sausį Lietuvoje infliacija tesiekė 0,2 proc., tai yra buvo mažesnė nei tuometinis ES vidurkis (1,2 proc.), tačiau infliacija ėmė sparčiai augti, kai rinkoje padaugėjo pinigų. Todėl 2021 m. pabaigoje Lietuvos metinė infliacija jau siekė 10,7 proc., o euro zonoje 2-5,3 proc. Didėjant pinigų kiekiams, augo prekių kainos, didėjo infliacija - kai kuriose kitose šalyse infliacija augo tik iki 8 proc., o Lietuvoje 2022 m. infliacija jau siekė 18,9 proc., ES vidurkis buvo 9,2 proc.
Todėl, A.Butkevičiaus teigimu, klaidinga manyti, jog būtent energetinių išteklių kainų augimas yra lemiamas didėjančių maisto kainų veiksnys. Mat „Eurostat" pateikė duomenis, kokios įtakos energetinių išteklių kainų augimas turėjo konkrečiai ES valstybės maisto produktų kainoms. Nustatyta, jog Lietuva pagal šį poveikį tarp ES valstybių buvo tik 15-oje vietoje. A.Butkevičius taip pat stebėjosi, jog dabar energetikos kainos yra nukritusios, bet maisto produktų - ne. Liko užfiksuotos. Tai parodo, jog maisto produktų kainos priklauso ir nuo pinigų politikos.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas SYSAS:
Aš matau įvairius statistinius duomenis, bet kai nueinu į parduotuvę ir pažiūriu į lentynas, tai ten, na, niekaip nerandu tos vidutinės kainos. Visos kainos yra didesnės negu vidutinės! Tai gal kas nors galėtų paaiškinti, kodėl kainos lentynose ir kainos statistikose taip skiriasi? Kokiame nors mažame miestelyje kilogramas sviesto gal ir kainuoja 9 eurus, bet jūs nerasite tokių kainų Vilniuje. Be to - kiti gamintojai gauna 30-40 proc. nuo produkto, o štai tamsios duonos atveju mažmeninė ir didmeninė prekyba pasiima 70 proc., o gamintojas gauna 4 proc. nuo duonos kepaliuko ir kitokio gaminio.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius ĄŽUOLAS:
Penkerių metų laikotarpyje kviečių kilogramas kainavo 20 euro centų, paskui 40 euro centų, o dabar vėl 20 euro centų, tai yra perpus atpigo. Bet žiūrint į miltų kainą, tai nesimato jokio grįžimo atgal. Pienas atpigo, sugrįžo į mažesnį lygį, bet lentynose to irgi nesimato. Tačiau, pasiklausius Lietuvos banko, atrodo, kad taip gerai dar niekada negyvenome. Bet kai sugrįžti į realybę, matai, kad sviestas lietuviškas Lietuvoje pagamintas Estijoje kainuoja kelis kartus pigiau, o Lietuvoje kelis kartus brangiau.