Margučių raštuose - užslėpta žinutė jums

„Margučiai, ypač tradiciniai, marginti vašku ar skutinėti, turi gilią simbolinę prasmę, kuri siekia pagoniškus laikus ir vėliau susipynė su krikščioniškomis tradicijomis. Tuomet margučiai tapo ne tik gyvybės, bet ir prisikėlimo simboliu. Kiaušiniai buvo marginami Velykoms, Atvelykiui ir Jurginėms. Tradicijos susipynusios ir šiandienVelykos švenčiamos minint Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Šis įvykis yra krikščioniško tikėjimo kertinis akmuo, įrodantis Jėzaus dieviškumą ir pergalę prieš mirtį. Prisikėlimas simbolizuoja viltį ir amžinąjį gyvenimą, kurį, kaip tiki krikščionys, Jėzus atvėrė visiems tikintiesiems. Tai bendruomeninė šventė, kai visi susiburia ir dalijasi džiaugsmu", - aiškino Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka SEMIONOVĖ.

- Kokia kiaušinių marginimo raštų priešistorė?

- Raštai atspindi protėvių pasaulėžiūrą, jų ryšį su gamta ir tikėjimą. Žmonės margino tai, kuo tikėjo ir ko tikėjosi. Pavasaris yra atbudimas, taigi į margutį įpiešiama saulė, ji ilgai laukta po žiemos, ji reiškia gyvybę, šviesą, šilumą. Pavasarį labai svarbus derlius, taigi ant kiaušinio padėtas taškelis reiškia sėklą. Iš „V" formos margintose vagelėse marginamo kiaušinio saulutei šildant jau kyla daigeliai, lietus laisto daigus ir jie auga bei subrandina derlių. Supraskime, derlius yra ne tik gamtos derlius, tai ir dvasinis derlius, kitaip sakant, pilnatvė. Piešiami namai, tvorelės, medžiai - tai susiję su šeimos gerove.

Piešiami ir žalčiukai („S" raidės, einančios ratu aplink margutį), jie - sveikatos simbolis, protėviai vieni kitiems linkėjo sveikatos. Nors dabar daug kas nori tiesiog materialių dalykų - telefono ar planšetės...

Svarbi ir kiaušinio spalva. Raudona - gyvybė, meilė, aistra. Geltona - saulė, šviesa, džiaugsmas. Žalia - gamta, atgimimas. Mėlyna - dangus, išmintis, ramybė. Juoda - žemė, derlingumas, amžinybė.

- Marginama ne tik vašku, dar ir skutinėjama?

- Šaltiniuose rašoma, kad skutinėdavo daugiausia vyrai, jie kūrendavo pečių ir prie jo atsisėdę skutinėdavo margučius. O kiaušinių dažymas svogūnų lukštais - tai pats lengviausias marginimo augalais būdas. Anksčiau žmonės išgaudavo natūralias margučių spalvas. Pavyzdžiui, dažydavo mėlynėmis (mėlyna), dilgelėmis (žalia), ąžuolo žieve (tamsios spalvos). Kai kiaušinis nudažytas natūraliai, tokį margutį valgyti sveika. Bet šiais laikais yra pirkti dažų, kuriais dažome ir tada valgome, o kiaušinio lukštas yra porėtas ir dažai molekuliniu lygmeniu patenka į margutį. Dabar kai daug visokių prieskonių ir augalų, dažyti geriau natūraliai, kad ir ciberžole, raudonuoju kopūstu, špinatais. O jei dažysite vašku, spalvos nuoviras turi būti atvėsęs, kitaip vaškas ištirps.

- Kaip tinkamai išsirinkti vašką ir kaip marginti?

- Yra pirkti taškavimo pagaliukų, arba galite buką adatėlę įsmeigti į pieštuką ar šakelę, o dėl vaško - parduotuvėje natūralaus vaško nelabai rasite. Užsisakykite bitininkų prekių parduotuvėje internetu, kur yra natūralaus vaško, ar kokioje suvenyrų parduotuvėje nupirkite natūralaus vaško žvakę, nes parduotuvėse paprastos žvakės daugiausia būna parafininės ir jos netinka dažyti.

- Ar tiktų išlydyti korio gabalą?

- Jis yra su priemaišomis, su medumi, o jis turi vandens, toks vaškas jums pradės „šaudyti". Geriausia išsilydyti žvakelę. Yra aliejinės lempelės, geriau - kuo žemesnės. Galima nusipirkti, įdėti vaško ir jį išlydyti. Svarbu, kad vaškas būtų gerai įkaitęs, nes kitaip jis nelips prie kiaušinio.

- Trakų krašto tradicinių amatų centre vedate edukacijas apie kiaušinių marginimą, žmonėms patinka?

- Pas mus dažniausiai lankosi organizuotos grupės nuo 15 iki 25 vaikų. Taigi daugiausia edukacijas vedu vaikams, tiesa, daug kam tokia praktika būna nauja. Šiais laikais visi nori kažko naujo, o jeigu nori išmokti marginti, turi vis kartoti procesą. Būna, sako vaikai - „tą būdą jau darėme...". Tai darėte pernai, tačiau jei norite tobulėti, turite kartoti. Iš kur mūsų senoliai mokėjo gražiai marginti? Nes tai darydavo kasmet, tai tradicija. Šiais laikais visi nori kažko nematyto. Daug žmonių išvis nebemargina kiaušinių. Klijuoja lipdukus arba kiaušinį tiesiog įmeta į spalvą ir tiek žinių. Pasimiršta prasmė. Aišku, kažkur kaimuose gal ne taip, bet didmiesčiuose einama kuo paprastesniu keliu. Paskui jau nebežinome, ko susitikome prie stalo, gal tik susitikti su giminėmis? Gyvenime daug ką keičia technologijos ir tradicijos tampa egzotika. Mes pastebime iš edukacijų, kad mažėja užsakymų, nes atsiranda naujų pramogų, kurių norisi labiau. Natūralu, kad vaikai nori tik pramogų, bet suaugusiųjų reikalas yra vaikus sudominti. Kad atkeliautum į amatų centrą, reikia jau būti padarius pirmą žingsnį.

Balandžio 12 dieną Trakų krašto tradicinių amatų centre vyks atvirų durų diena, už simbolinį mokestį galės ateiti, kas nori. Kviečiame ateiti žmones susirišti verną, velykų dekoraciją ir nusimarginti sau po margutį. Iš edukacijų išeinama pasisėmus protėvių stiprybės, žmones labiausiai džiugina raštai. Kiekviena tauta turi savo marginimo tradicijas. Taigi skatiname mes ir išsaugoti, ir puoselėti kultūros paveldą.

- Ką jums pačiai reiškia marginimas?

- Marginimu susidomėjau būdama vyresnė, kai marginu - laikas sustoja, būnu su savimi. Pamačiau, kad yra žmonių, kurie nemoka marginti, pagalvojau, juk aš moku, kodėl negaliu pamokinti? Taip ir pasirinkau tai, kur esu dabar (juokiasi). Kiaušinį numarginu per 4 minutes, jeigu sudėtingesnis raštas, tada ilgiau.

- Ko palinkėsite visiems artėjančių šv. Velykų proga?

- Linkiu kiekvienam patirti apeigų prasmę ir jas puoselėti, nes senovės baltų tikėjime kiaušiniai turėjo magiškų galių. Linkiu, kad blogio būtų mažiau, kad visi būtų sveiki ir džiaugtumėtės tiek fiziniu, tiek dvasiniu derliumi. O margučių marginimas yra būdas sustiprinti šias vertybes.