Masiškai perkamos viešinimo paslaugos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas paskelbė, kad ministerija viešinimui pernai išleido 237 tūkst. eurų, o kartu su pavaldžiomis įstaigomis - 416 tūkst. eurų.

Pati ministerija daugiausiai - 150 tūkst. eurų - panaudojo trims komunikacijos programoms: profesinio mokymo atvirų dienų reklamai, profesinio mokymo populiarinimui bei informacijai apie priėmimą į profesinį mokymą.

Krašto apsaugos ministerija informavo su pavaldžiomis įstaigomis išleidusi 600 tūkst. eurų, didžioji išlaidų dalis susijusi su tuo, kad pernai buvo daugybės valstybei svarbių įvykių sukaktys. Tad pagrindines išlaidas ir sudarė Lietuvos narystės NATO 20-mečio bei kariuomenės dienos paminėjimai, nemažai išleista karinių komendantūrų viešinimo kampanijai.

Sveikatos apsaugos ministerija pridūrė iš viso išleidusi 60,5 tūkst. eurų, daugiausiai - spaudos konferencijų rengimui, žiniasklaidos stebėsenai, medikų dienos paminėjimui.

Vidaus reikalų ministerijos kancleris Dalius Kuliešius paskelbė, kad pati ministerija išleido 109 tūks. eurų, o kartu su pavaldžiomis įstaigomis - 192 tūkst. eurų. Iš pastarųjų labiausiai išlaidavo Policijos departamentas - 45 tūkst. eurų. Pasak kanclerio, ministerijos išlaidų pareikalavo kasdienė komunikacija, naujienų agentūrų informacijos prenumerata, socialinių tinklų administravimas, TV paslaugos, 89 tūkst. eurų išleista jaunimui skirtam edukaciniam projektui apie pasirengimą branduolinei avarijai ir informacijai apie civilinės saugos grėsmes.

Esą „projektas pasiekė apie 3 tūkst. moksleivių, įtraukiant ir jų šeimos narius".

Toliau buvo apklaustas Kultūros ministerijos, kurią Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pavadino didžiausia išlaidūne (net 1,157 mln. eurų), Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, laikinai einantis ir ministerijos kanclerio pareigas.

Pasak jo, daugiausiai pinigų išleido pavaldžios įstaigos, kurios turėjo išskirtinių renginių ir „juos sėkmingai reklamavo". Brangiausiai mokesčių mokėtojams kainavo Lietuvos kultūros instituto komunikacija - per 350 tūkst. eurų. Daugiausiai jis išleido Lietuvos kultūros dienų, vykusių Prancūzijoje, viešinimui.

Netaupė ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras bei Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, atidarę rekonstruotas patalpas.

„Reikėjo sukviesti žmones, parodyti, informuoti, priminti, kad yra tokios įstaigos", - tikino V.Varnaitis.

Pačios Kultūros ministerijos išlaidos siekė 150 tūkst. eurų, daugiausiai - 85 tūkst. eurų - mecenatystės reklamai, 50 tūkst. eurų paremta kultūrinė žiniasklaida.

Socialinės apsaugos ministerija išleido 250 tūkst. eurų, o kartu su pavaldžiomis įstaigomis - kiek per milijoną eurų. Viceministrė Deimantė Bukeikaitė pranešė, kad išimtinai visi pinigai panaudoti tam, kad Lietuvos žmonės sužinotų apie ministerijos veiklą, apie jiems skirtas socialinės apsaugos priemones.

Finansų ministerija kartu su įstaigomis išleido milijoną eurų, o vien pati ministerija iš jų - net 940 tūkst. eurų. Kancleris Mindaugas Šima sako, kad daug kainavo ES paramos reklama, gynybos obligacijų reklama - kad žmonės kuo daugiau jų įsigytų.

LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Rūta Putnikienė atskleidė, kad nacionalinis transliuotojas iš šalies pirko viešinimo paslaugų už 264 tūkst. eurų, o brangiausiai kainavo reklaminių klipų gamyba bei LRT interneto portalo žinomumo didinimas. A.Skardžiui pasiteiravus, ar šimtus darbuotojų turinti LRT neturi pajėgumų klipus gaminti savomis jėgomis, R.Putnikienė atkirto, esą „reklamos dalykas - kitas pasaulis, nei yra LRT".

Seimo Audito komitetas tęsia parlamentinę kontrolę, kaip taškomi mokesčių mokėtojų pinigai. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dauguma ministerijų iš šalies perka teisines paslaugas, nors turi savų teisininkų, kuriems mokesčių mokėtojai moka algas. Šią savaitę komitetas išsiaiškino, kad masiškai perkamos ir viešinimo paslaugos, nors kiekvienoje ministerijoje viešųjų ryšių specialistų irgi - nors vežimu vežk.