2 nuotr.Šalia Vilniaus, gamtos apsuptyje, Neries regioninio parko viduryje, žmones pasitinka rožinis kavos ir skanėstų kioskelis „Sweet love". Dūkštos pažintiniu taku besigrožintys tautiečiai skuba prie šio kioskelio pasmaguriauti vegetariškų saldumynų ar net picų. Dažnas žavisi naujais skoniais, ir klausia, kas visa tai gamina? Šis skanumynų vagonėlis - meksikiečio, vardu Vasanta, idėja.
Jau 14 metų Lietuvoje gyvenantis meksikietis Vasanta „Vakaro žinioms" teigė, jog jo veiklos idėja ir filosofija - pirmiausia dalytis su žmonėmis bendryste ir gera energija. „Būdamas jaunas išvažiavau į Indiją, ieškojau būdo, kaip gyventi gražų gyvenimą. 10 metų gyvenau kaip vienuolis šventykloje su savo dvasiniu mokytoju, iš kurio mokiausi Bhakti jogos (tai viena iš keturių pagrindinių jogos krypčių hinduizme), - pasakojo Vasanta. - Ten gyvenantys vienuoliai puikiai moka gaminti. Jų maistas nemokamai dalinamas visiems apsilankantiems šventykloje. Ten būdamas aš ir išmokau pasitarnauti žmonėms."
Verslininko mokytojas Indijoje kasdien nemokamai maitina daugiau nei 2000 žmonių. Mums tokie skaičiai atrodo neįsivaizduojami, bet Indijoje tai nieko nestebina. Pagal tradicijas Vasantos mokytojas kiekvieną dieną gamina bent po 8 skirtingus patiekalus. Šiuos maisto gaminimo ypatumus Vasanta, išmokęs iš savo mokytojo, pritaiko savo dabartinėje veikloje.
„Sweet love" yra viena iš keletos Vasantos vykdomų veiklų Lietuvoje. Čia jis kartu su savo lietuve žmona taip pat įkūrė ir Bhakti jogos centrą.
„Lietuva yra be galo graži. Čia pastebiu itin daug pagarbos gamtai - vandeniui, upėms, miškui, ugniai, vėjui. Žmonės čia yra nuoširdūs ir labai geri. Lietuva mane ir mano šeimą priėmė su labai daug meilės. Per 14 metų sukūriau savo santykį su Lietuva. Dabar - tai mano namai. Labai džiaugiamės su žmona, kad mūsų vaikai čia gali ramiai gyventi", - pasakojo Vasanta.
Pašnekovas, paklaustas, kodėl čia nėrė būtent į saldumynų veiklą, šypsosi ir sako, jog rožinis vagonėlis gamtoje yra būdas sutelkti bendruomenę, suteikti žmonėms saldumo, gerumo. Meilė yra universali, o saldumynai yra būdas ja dalintis. Įdomu tai, kad rožinio vagonėlio kolektyve visi paktikuoja Bhakti jogą, kurios esmė - meilė ir tarnystė Dievui.
Pasak Vasantos, kavinukėje parduodami saldumynai nėra skirti masinei gamybai. Čia naudojami aukščiausios klasės ingredientai. Pašnekovas tikino, jog dažniausia versle bandoma taupyti pigesnių produktų sąskaita, tačiau tuomet nukenčia maisto kokybė. „Mūsų bendruomenėje gaminamas maistas yra aukojamas dievybėms, tad renkamės tik geriausius produktus.
Nuotaika, kurią čia patiria apsilankę žmonės, yra visai kitokia nei miesto šurmulyje. Pirmą kartą pamatę kavinukę, dažniausiai nustemba. Atvykę pasivaikščioti po pažintinį taką ir netikėtai aptikę rožinį kioskelį piliakalnio papėdėje, suabejoja ar tai ne miražas", - šypsosi Vasanta.
Pasak Vasantos, ruduo yra pats darbų įkarštis, nes žmonės skuba į gamtą pasitikti spalvoto rudens. Populiariausias sezono gėrimas kavinukėje - karšta kakava su grietinėle ir pabarstukais. Suaugusieji taip pat dažnai renkasi ir tikrą indišką arbatą su prieskoniais. Atėjus rudeniui lentynose nutūpia moliūginiai keksiukai, kurie kepami naudojant vietinių ūkininkų moliūgus. Norintieji labiau pasistiprinti, renkasi vegetariškas picas, kurių čia yra 7 rūšys. Viena mėgstamiausių, pavadinimu „Mano namai". Tai išskirtinio skonio pica, ant kurios nugula autentiški lietuviškos virtuvės ingredientai.
Paklaustas, ką jam reiškia šis verslas ir iš jo generuojamos pajamos, Vasanta šypsosi: ,,Įsivaizduokite gėlę, kuri pilna nektaro. Jos kvapas, grožis traukia bites, kurios renka medų. Taip ir versle, kokią energiją duosi kitam, tokią ir gausi. Beveik 100 proc. sugeneruoto pelno grįžta atgal į Bhakti jogos bendruomenę, o šiuos pinigus mes siunčiame savo mokytojui į Indiją, kad jis galėtų tęsti savo tarnystę nemokamai maitinti žmones. Mes nenorime laikyti sau, mes norime dalytis."
