Savaitgalį Vilniuje nukabinus penktadienį pakabintą atminimo lentą karininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga antradienį prie sostinės savivaldybės surengė piketą, kuriame buvo išreikštas pasipiktinimas dėl atminimo lentos nukabinimo.
Nacionalinio susivienijimo atstovai išreiškė ir pasipiktinimą Laisvės partijos lyderės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės mestelėjimu, kad „ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka".
Keliasdešimt susirinkusiųjų prie sostinės savivaldybės prisiminė sekmadienio įvykius, kai savivaldybės įmonės „Grinda" darbuotojai su policijos pareigūnų pagalba nukabino ant Lietuvos apeliacinio teismo sostinėje pakabintą K.Škirpai skirtą atminimo lentą. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų buvo sulaikyti, kai kurie - grubiai: guldyti ant grindinio, čiumpami už gerklės. Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia, kad savaitgalį sostinėje Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabinta atminimo lenta K.Škirpai yra vandalizmo aktas. Jo teigimu, apie lentos pakabinimą savivaldybei pranešė pats teismas.
A.Bužinskas antradienį žurnalistams pasakojo, kad atminimo lentą K.Škirpai norėję Vilniuje pakabinti Nacionalinio susivienijimo atstovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą, bet iš šių institucijų leidimo kabinti lentos negavo.
Tada, pasak sostinės savivaldybės administracijos vadovo, Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl leidimo ant pastato kabinti lentą, tačiau leidimo taip pat negavo, bet atminimo lenta penktadienį buvo užkabinta. Anot A.Bužinsko būtent teismas kreipėsi savivaldybę dėl galimai neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pasisakė dar griežčiau.
„Ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka. Yra teisės viršenybė, yra tvarka, viešoji tvarka ir taip toliau, ir tvarkos reikia laikytis", - Seime žurnalistams sakė A.Armonaitė, paklausta, ar reikėjo nuimti sostinėje be vietinės valdžios leidimo užkabintą K.Škirpai skirtą atminimo lentą.
Atminimo lentos pakabinimą inicijavusio Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas akcentavo, jog K.Škirpa yra 1941 metų Birželio sukilimo simbolis. Jo teigimu, būtina tinkama įvertinti ir minėto įvykio prasmę. Nacionalinio susivienijimo lyderio teigimu, deja, šiandien, kalbant apie Birželio sukilimą, esą neretai girdimas Kremliaus naratyvas. O A.Armonaitės pasisakymu jis nusistebėjo.
„Oficialiai registruota partija esą yra gauja. Kai kilo Sąjūdis, lygiai taip pat buvo kalbama apie „neaiškaus plauko veikėjus, susibūrusius dėl nežinia kokių tikslų". Tai - milžiniškas cinizmas ne tik mūsų partijos, bet ir milžiniškos dalies Lietuvos piliečių, ypač tų, kurių šeimos patyrė tremčių netektis, atžvilgiu. Taip pat tai ne mažesnis pasityčiojimas iš demokratijos, teisinės valstybės principų. Tai - totalitarinio mąstymo moderni apraiška. Tačiau kad ir kaip neigiamai vertintume Laisvės partiją, mes elgiamės solidžiau ir sakome, kad tai - teisėta, teisiškai turinti išrinktų į Seimą atstovų partija", - „Vakaro žinioms" sakė V.Radžvilas.
Nacionalinio susivienijimo Vilniaus skyriaus vadovas Gaudentas Aukštikalnis kalbėjo kiek griežčiau.
„Kai Laisvės partija dalyvauja eisenoje, mes jiems netrukdome, nors irgi galėtume pavadinti gauja. Mūsų partija registruota Teisingumo ministerijos, tad yra legali partija, o ne gauja. Ir mes galėtume Laisvės partiją pavadinti gauja", - „Vakaro žinioms" sakė G.Aukštikalnis.
Jis policininkų sekmadienį irgi buvo grubokai išvesdintas nuo teismo, ant kurio buvo iškabinta atminimo lenta K.Škirpai, pastato.
„Jokių teisinių pasekmių kol kas nesulaukiau, kol kas administracinė byla nėra iškelta. Kai sekmadienį prie manęs policininkai prisikabino, paklausė, koks mano vardas. Pasakiau, kad Gaudentas. Pareikalavo dokumentų, atsakiau, kad neturiu. Perklausiau, kokiu pagrindu to reikalauja, kaip sovietmečiu. Ką bandė „pripiešti"? Kad žvakučių prie teismo pastato negalima deginti, nes šiukšliname miestą. Paaiškinau, kad susirinkome melstis už žuvusius Birželio sukilime ir žvakutes susirinksime. Taip ir padarėme", - kalbėjo G.Aukštikalnis.
Brutalų policijos sulaikymą patyrusių jaunuolių liudijimus apie savaitgalio įvykius skaitykite artimiausiame „Vakaro žinių“ numeryje.