Miškams - vieta raudonojoje knygoje

Siautėja net šventės metu

„Vakaro žinių" skaitytoja Greta pasidalino ne tik pasipiktinimu dėl kertamų miškų, bet ir nuotraukomis, įrodančiomis, kad politikai, paistantys, jog jų plotai didėja, šneka nesąmones.

„Šeštadienį, liepos 6-ąją, buvau miške netoli Vilniaus, už Maišiagalos. Tas miškas, vadinamas Bartkuškio mišku, labai populiarus tarp vilniečių, yra uogų, grybų ir šiaip visokių renginių ten netrūksta - ekskursijos, varžybos, žmonės net piknikauti atvažiuoja. Tai įsikibo jį dabar kirsti, vis naujos rietuvės rąstų atsiranda. O jau sudarko paklotę - nėra žodžių.

Man ir taip skauda širdį, bet šeštadienį visai pritrenkė: kol žmonės šoka ir dainuoja „kad giria žaliuotų", tie „svolačiai" darbuojasi. Negana, kad vasara (seniau gi tikrai nekirsdavo vasarą), dar ir valstybinė šventė, bet jiems taip skubu, kad nėra čia ko kažkokių švenčių žiūrėti. Baisus cinizmas. Neturėjau ko paklausti, kas ten tokie darbštūs, man atrodo, kad ten valstybinis miškas", - į „Vakaro žinias" kreipėsi ponia Greta.

Skirtas kirtimui

Enciklopedijose nurodyta, kad Bartkuškio miškas, kurio plotas yra net apie 3700 ha, išsidriekęs per Vilniaus bei Širvintų rajonus, tačiau jį kuruoja Ukmergės miškų urėdija. Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas, paklaustas, kodėl negailestingai kertamas poilsiautojų mėgstamas miškas, teigė, esą tam yra kelios priežastys.

Viena - reikia naikinti žievėgraužių tipografų nusiaubtas egles, kad vabalai neplistų. Antra - miške yra daugybė saugomų teritorijų, tačiau ne visos saugomos - didžioji miško dalis yra IV grupės, o tai reiškia, kad jis yra ūkinės paskirties: skirtas kirtimui.

„Visus kirtimus deriname su saugomų teritorijų tarnybomis, tačiau ne visas miškas priskirtas saugomoms teritorijoms. Nesaugomose vykdome miškotvarkos projektuose numatytus kirtimus. Net ir nebrandų mišką kertame, jei tai numatyta projektuose", - „Vakaro žinioms" sakė V.Šalčiūnas.

Interviu su parlamentaru, buvusiu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, aplinkos eksministru Kęstučiu MAŽEIKA

- Politikai įrodinėja, kad Lietuvoje miškų netgi daugėja, nors tik aklas gali nematyti, kad jie masiškai kertami. Argi miškai neturi būti saugoma vertybė, ar pelno vaikymasis yra svarbesnis dalykas? Pavyzdžiui, bene gražiausiame Lietuvos kaime Papiškiuose (Rokiškio r.) jau iškirsti hektarų hektarai miškų, neįmanoma jų net bepažinti.

- Visiškai jums pritariu. Dabar prasideda grybavimo sezonas, piknikavimo, vaikščiojimo miškuose sezonas prasidėjo jau nuo pavasario. Esminiai yra du dalykai, kuriuos jūs įvardinote. Ir emocinis, kad net nebeįmanoma pažinti savo tėviškių miškų, ir pelno vaikymasis. O svarbiausia, kad tas pelno vaikymasis yra absurdiškas, nes visiškai nepasiteisina.

Jei pažiūrėtume į pastarojo meto medienos kainas, pamatytume, kad jos yra tokiose žemumose, jog visiškai neapsimoka kirsti miško. Bet, kaip jūs sakėte, kad tėviškėje nebeatpažįstate miškų, tai ir man tas pats: važiuojant į Marijampolę per Aukštadvarį, Prienų šilą, ir kairėje, ir dešinėje yra daugybė nudžiuvusių eglių stuobrių.

- Žievėgraužiai tipografai nusiaubė?

- Būtent. Tų vabalų nuėstos eglės laiku nesutvarkytos, todėl jie plinta į kitus medžius. Tai, ką jūs sakote, kad kertami didžiuliai plotai miškuose, yra absurdas, jei kertami neapkrėsti medžiai. Neatsimenu, kurioje valstybėje neseniai buvo net iškelta baudžiamoji byla politikams ir urėdijų vadovams už tai, kad nesaugojo valstybės turto - miškų. O pas mus miškų kirtimas yra norma.

Numatytas penkerių metų planas, kad reikia kirsti konkrečiai ten. Ir visiškai neatsižvelgiama, kad kažkur kitur už kelių kilometrų paskelbta ekstremali situacija dėl žievėgraužių. Kertami ne žievėgraužių pažeisti medžiai, siekiant sustabdyti jų kirtimą, o laikomasi plano - kertami medžiai iš anksto numatytuose plotuose. Ir net nežiūrima į medienos kainą - kad sveikų medžių net neapsimoka kirsti.

- O žievėgraužių pažeisti medžiai ar bent jau tinkami naudoti, ar turi būti utilizuojami?

- Žievėgraužių užpultos eglės yra tinkamos naudoti. Tačiau vabalų užpultą eglę privaloma kuo greičiau nupjauti ir išvežti iš miško, kad nebūtų užkrėstos kitos eglės. Tačiau vietoj to užkrėstos eglės paliekamos, o kertami „planiniai" plotai. Nes taip patogiau, jei yra arčiau. Nors dabar kubinis metras medienos tekainuoja 30-40 eurų, kai būdavo 120-160 eurų. Negana to, kai eglė ilgam apleidžiama ir dėl vabalų lieka tik stuobrys, ji tebūna tinkama biokurui. Tad kaina dar labiau krenta. Tai - baisus nusižengimas.

- Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prieš porą metų pareiškė, kad Lietuva nepritrūks biokuro, nes plečiant Rūdninkų poligoną bus iškirsta keliolika hektarų miško. Neskamba ciniškai?

- Atsimenu tą pareiškimą. Nesąmonė visiška, ten - puiki mediena, tinkama ir perdirbimui. Na, jei reikia kirsti vardan poligono, tai nereiškia, kad medieną reikia sudeginti. Statyboms tinka, viskam tinka. Biokuro ir taip yra perteklius, aš pats esu ūkininkas, žinau, kad pagriovėse net neapsimoka kirsti krūmų - niekas neatvažiuos biokuro pasiimti, nes neapsimoka. Pjauna miškus. Kam imti šakas pundais, kai gali 20 cm skersmens rąstą pasiimti? Nors tai yra nusikaltimas.

- Švedijoje miškai užima apie 70 proc. šalies teritorijos, tačiau visokios IKEA'os vis tiek supirkinėja miškus Latvijoje, Lietuvoje ir kitose valstybėse, o ne kerta pas save. Nepasigendate tokio požiūrio Lietuvoje?

- Ten vyrauja požiūris, kad miškai - vertybė. Priminėte istoriją, kai praėjusioje kadencijoje buvau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, ir svarstėme Miškų įstatymą, kad užsieniečiams būtų ribojama galimybė įsigyti miško iki 1,5 tūkst. hektaro. Tada pas mane ir į visą Seimą šiuo klausimu buvo atvykęs net Švedijos ambasadorius.

- Ir ką tik pirmai kadencijai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos, prieš tai tarnavusio švediškam bankui SEB, patarėjas tąkart sakė, kad Prezidentūra patyrė spaudimą iš Švedijos ambasados...

- Aha. Švedijos ambasada užsiėmė lobizmu siekdama naudos savo verslui, tačiau siekdama nekenkti savo miškams. O mes iš Lietuvos išvežame „apvalią" medieną, net neperdirbtą, taip duodami užsidirbti kitoms valstybėms. Išvažiuoja į Latviją, Norvegiją, Švediją ir kitas šalis, kurios iš mūsų miškų kuria pridėtinę vertę. Esame kaip Venesuela, kuri išgauna daug naftos, tačiau ją neperdirbtą eksportuoja. Todėl pridėtinė vertė sukuriama kitur, kaip ir pas mus. O mums lieka kelmai ir nepatenkinti piliečiai.

- Prieš dvejus metus auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių tinkama apsauga nėra užtikrinama. Tačiau statistiškai miškų ploto Lietuvoje daugėja, nes, pasirodo, miškas yra miško žemė, net jei joje nėra nė vieno medžio...

- Statistiškai žaidžiama. Visi matome, kad miškai masiškai kertami, tačiau statistiškai jų plotas didėja.